Kokybė

Kauno kolegijos kokybės politikos pamatas – kolegijos vertybės, puoselėjamos įgyvendinant jos viziją ir misiją. Mes kokybę suprantame kaip veiksmingą mūsų išsikeltų tikslų, nubrėžtų strategijoje, įgyvendinimą. Šie strateginiai siekiai – visų kolegijos veiklų tobulinimo pagrindas.

Periodiškai vertiname ir tobuliname studijas, mokslo ir meno taikomąją veiklą bei jas palaikančią aplinką. Mes puoselėjame kokybės kultūrą ir esame tvirtai įsitikinę, kad kokybė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų studijų pasiekimų ir darbo rezultatų – kokybė yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė.

Bendradarbiavimą su absolventais, darbdaviais ir kitomis suinteresuotomis šalimis grindžiame tarpusavio pasitikėjimu. Dalyvaujame šalies ir tarptautiniuose procesuose, nuolat atsinaujiname numatydami ateities perspektyvas.
Mes vykdome mokslo ir meno taikomąja veikla grįstas tarptautines, tarpkryptines aukštojo mokslo studijas, ugdančias profesionalias ir kūrybingas asmenybes, kuriančias vertę regionui ir visuomenei.

Kolegijoje vidinė kokybės užtikrinimo sistema plėtojama nuo pat kolegijos įkūrimo. Šios sistemos kūrimas, įgyvendinimas ir nuolatinis tobulinimas grindžiamas aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis, kurias reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai (LR Mokslo ir studijų įstatymas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Studijų kokybės vertinimo centro poįstatyminiai teisės aktai).Kolegija vadovaujasi nuostata, jog pirminė atsakomybė už savo veiklos kokybę tenka pačiai aukštojo mokslo institucijai. Tai įtvirtinta ir LR Mokslo ir studijų įstatyme (2009), nurodančiame, kad mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą (46 str.). Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę (47 str.).

Kuriant ir tobulinant Kauno kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą vadovaujamasi Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis (ESG, 2015), kurių svarbą reglamentuoja ir LR Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnis: „<…> Aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis <…>“.

Savęs vertinimas atliekamas kiekviename lygmenyje: dėstytojo, katedros, fakulteto, tarnybos, kolegijos. Šiame procese nenutrūkstamas kokybės gerinimo siekis laikomas neatsiejamu nuo atskaitomybės principo. Atlikus dėstytojo, katedros, fakulteto, kolegijos veiklos savianalizę, atskleidžiami atitinkamos veiklos srities privalumai, tobulintini aspektai, galimybės ir grėsmės, pateikiami gerosios patirties pavyzdžiai, palyginami atskiri kolegijos ir jos padalinių veiklos rodikliai, nustatomos prioritetinės kokybės gerinimo kryptys bei sudaromas veiksmų planas kokybei gerinti.

Kauno kolegijos darbuotojų kompetencijų tobulinimo tikslas – įgyti ir (arba) atnaujinti mokymo(si) (didaktines, pedagogines), dalykines (profesines), tyrimų ir bendrąsias kompetencijas, plėtoti žinias, lavinti profesinius įgūdžius, meistriškumą bei formuoti vertybines nuostatas, būtinas siekiant įgyvendinti Kauno kolegijos tikslus ir uždavinius.

Uždaviniai darbuotojų kompetencijoms tobulinti:
• nustatyti ir įvertinti kolegijos darbuotojų poreikį kompetencijoms tobulinti;
• planuoti darbuotojų kompetencijų tobulinimą;
• organizuoti kompetencijų tobulinimo renginius, siekiant tobulinti dėstytojų dalykines, mokymo(si), tyrimų ir bendrąsias kompetencijas;
• organizuoti kompetencijų tobulinimo renginius, siekiant tobulinti administracijos ir ūkio dalies darbuotojų bendrąsias, dalykines kompetencijas;
• sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti kompetencijų tobulinimo renginiuose;
• atlikti darbuotojų kompetencijų tobulinimo stebėseną ir vertinimą;
• efektyviai naudoti išteklius, skirtus darbuotojų kompetencijų tobulinimui.

Kompetencijų tobulinimo formos: individualus mokymasis (savišvieta), mokymasis grupėje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo programas, seminaras, konferencija, kursai, stažuotė, diskusija, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, parodos ir kt.

2024 m. pradžioje buvo atliktas tyrimas dėl darbuotojų kompetencijų tobulinimo renginių poreikio 2024 metams. Apklausoje iš viso dalyvavo 108 darbuotojai, kurie nurodė, jog reikalinga tobulinti kompetencijas*:
• profesines;
• psichologinių žinių gilinimo (bendravimo psichologijos, konfliktų valdymo ir kt.);
• užsienio kalbų;
• asmeninių įgūdžių tobulinimo (gebėjimas save motyvuoti, analizuoti, lavinti ir kt.);
• tyrimų;
• užsienio kalbų;
• didaktines;
• informacinių technologijų ir kompiuterinio raštingumo;
• komandinio darbo stiprinimo;
• bendrųjų įgūdžių tobulinimo;
• vadybos.

*Išvardinta pagal atsakymų pasiskirstymą, nuo dažniausiai pasirinkto iki rečiausiai.

Kiekvienais metais, remiantis nustatytu mokymosi poreikiu, sudaromas metinis kompetencijų tobulinimo renginių planas, pagal kurį organizuojami įvairūs mokymai, praktiniai seminarai ir kt. 2024 m. Kauno kolegijos darbuotojų kompetencijų tobulinimo renginių planas metų eigoje atnaujinamas pagal poreikį.

Kolegijos darbuotojų kompetencijų tobulinimo stebėsena vykdoma remiantis Dėstytojų veiklos planavimo ir į(si)vertinimo informacinėje sistemoje (DVP-IS), akademinių padalinių veiklos ataskaitose, darbuotojų veiklos vertinimo išvadose pateiktais duomenimis. Kompetencijų tobulinimas vertinimas vykdomas veiklos vertinamųjų pokalbių metu.

Pritaikymo neįgaliesiems įrankių juosta