Svetlana Batura: analoginėje fotografijoje yra tai, ko vis labiau stinga skaitmeniniame pasaulyje
Skaitmeniniame pasaulyje, kuriame vaizdai gimsta greičiau, nei spėjame juos suvokti, o dirbtinis intelektas kasdien sukuria galybę niekada neegzistavusių siužetų, laiko patikrinta tradicija vėl tampa aktuali – rugsėjį Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete duris atvers Šiuolaikinės analoginės fotografijos centras.
Kai vaizdas tampa nepatikimas
Šiandienos kontekste analoginė fotografija vis mažiau atrodo kaip nostalgija – veikiau kaip atsakas į mus veikiančias realijas, pastebi Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Fotografijos studijų programos koordinatorė Svetlana Batura.
Pašnekovės žodžiais, pastaraisiais metais vizualinė aplinka keičiasi taip sparčiai, kad žiūrovo pasitikėjimas vaizdu ima braškėti. Atitinkamai ir autentiškumo klausimas tampa ne teorinis, o labai kūniškas, beveik instinktyvus.
„Kuo daugiau aplink mus atsiranda vaizdų, kurie atrodo tikri, bet niekada neegzistavo, tuo labiau ima traukti tai, kas buvo iš tikrųjų. Tikras susitikimas, tikra šviesa, tikras paviršius, ant kurio ji paliko savo pėdsaką“, – kalba fotomenininkė.
S. Baturos žodžiais, analoginė fotografija šiandien daugeliui, ypač jaunesniems žmonėms, anaiptol neatrodo pasenusi, kaip tik – radikaliai aktuali: „Joje yra kažkas, ko vis labiau stinga skaitmeniniame pasaulyje: ribotumas, lėtumas, medžiagiškumas. Ir dar tas jausmas, kad vaizdas ne tiesiog „pagamintas“, o išgyventas“.
Grąžinti kūną į kūrybą
Fotografuojant juosta svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats buvimas, ėjimas, laukimas. Ir, žinoma, šviesos stebėjimas. Galiausiai – trumpas sustojimas prieš nuspaudžiant mygtuką, kai dar niekas neįvyko, bet jau jauti, kad tuoj tuoj įvyks, sako S. Batura.
O kur dar ekspozicijos apskaičiavimas, kadravimo sprendimas, vėliau – ryškinimas, spauda, rankų darbas, cheminis procesas: visa tai reikalauja laiko, kurio negalima paskubinti.
„Ir tada staiga supranti, kad fotografija yra ne vien vaizdas – ji kalba apie tai, kiek tavęs paties buvo tame susitikime su pasauliu, – šypteli pašnekovė. – Atvaizde lieka ne tik objektas, bet ir tavo paties buvimo kokybė. Tavo jautrumas, susitelkimas ir laikas.“
Taigi analoginę fotografiją fotomenininkė lygina su praktika, kuri grąžina kūną į kūrybą. Ir ne metaforiškai, o visai tiesiogiai, kai matai, klysti, taisaisi, vėl bandai. Dabar, kai beveik viskas aplink mus veikia pagal kitą, spartesnio ir intensyvesnio tempo logiką, analoginė fotografija, priešingai – neleidžia be sustojimo „gaminti“, ji reikalauja ribų, vieno kadro, vieno sprendimo, kuris jau kažką reiškia, pripažįsta kūrėja.
Čia veikia ne vien estetika
S. Baturos teigimu, kai kurie tyrimai taip pat vis dažniau rodo, kad analoginė fotografija siejasi ir su didesne psichologine gerove – pradedant dėmesingumu, savivoka ir baigiant bendruomeniškumu, emocine atrama.
„Kitaip tariant, čia veikia ne vien estetika – veikia pats procesas, lėtumas, materialumas, šio proceso galimybė bent trumpam ištraukti žmogų iš nuolatinio skubėjimo ir grąžinti į tikrą santykį su tuo, ką jis mato“, – kalba pašnekovė.
Nenuostabu, kad analoginė medija šiandien visame pasaulyje ne tik nepraranda aktualumo, bet ir išgyvena savotišką renesansą kaip sąmoningas kūrybinis pasirinkimas.
„Analoginę fotografiją toliau renkasi ir gerai žinomi autoriai. Kine taip pat matome, kad juosta nufilmuoti filmai vis dar turi stiprų meninį ir kultūrinį svorį. Tai man atrodo svarbu, nes liudija, kad analoginis vaizdas šiandien nėra nei marginalus, nei pasilikęs praeityje. Jis tebėra gyvas. Ir būtent todėl mums pasirodė svarbu šią kryptį stiprinti. Iš to ir gimė Šiuolaikinės analoginės fotografijos centro idėja“, – pasakoja Kauno kolegijos atstovė.
Ši idėja įtikino ir Lietuvos mokslo tarybą, kuri skyrė finansavimą projektui įgyvendinti.
Daugiau nei techninė laboratorija
Tačiau, kaip sako pašnekovė, centro misija platesnė už vien technologinę infrastruktūrą, todėl nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai nebus tik techninė laboratorija – specializuota vieta aparatams, chemijai ar įrangai.
„Norėjosi erdvės, kurioje analoginė ir hibridinė fotografija būtų suvokiama ne kaip siaura niša, o kaip platesnės fotografijos kultūros, tyrimų ir edukacijos dalis. Vietos, kurioje būtų galima ne tik fotografuoti, ryškinti ar skaitmeninti, bet ir mokytis, tyrinėti, dalytis patirtimi, bendradarbiauti, klysti, atrasti. Vietos, kuri augintų talentingus žmones, idėjas, jautrumą vaizdui ir pasitikėjimą jo kilme“, – vardina S. Batura.
Šiuolaikinės analoginės fotografijos centro veiklos laukas apims atvirą prieigą, mokymus, mentorystę, rezidencijas, tyrimų sklaidą, partnerystes, parodas, seminarus, tarptautinį mobilumą, medijų ir fotografijos raštingumą. Kitaip tariant, ištisą ekosistemą.
Neabejojama, kad toks centras gali būti svarbus ir plačiąja prasme – kaip galimybė ugdyti atsakingą santykį su vaizdu bei stiprinti jo kilmės atpažįstamumą. Kaip vieta, kurioje fotografija išlieka ne tik menu ar technologija, bet ir būdu atidžiau, lėčiau, tikriau būti pasaulyje. „O tai, regis, šiandien jau yra labai daug“, – sako S. Batura.
Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 40 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.
Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.
Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinį bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.
Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje galima rasti čia.
Straipsnis publikuotas portale delfi.lt
Projektas įgyvendinamas pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.
