„ORBANA“: Kauno kolegijos projektas, keičiantis verslo požiūrį į tvarumą

Dar visai neseniai tvarumas versle daugeliui atrodė kaip reputacijos klausimas. Šiandien jis tampa labai konkrečiu skaičiumi finansinėse ataskaitose. Kas iš tiesų kuria vertę – technologijos ar atsakingas požiūris į aplinką, darbuotojus ir valdymą? O gal jų derinys?

Atsakymų ieško 2025 m. gruodžio 1 d. startavęs Kauno kolegijos inicijuotas projektas „ORBANA“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). Projektui vadovauja Verslo fakulteto prodekanė mokslui dr. Aistė Lastauskaitė.

Projekto centre – dviejų šiandien verslui kritiškai svarbių krypčių sąveika: skaitmenizacija ir ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) principai, kurie vis labiau formuoja ir investuotojų, ir klientų lūkesčius. Pirmieji projekto rezultatai rodo – atsakymas gali būti ne toks, kokio tikisi verslas.

Skaitmenizacija ir tvarumas – susiję aspektai

Prie projekto prisideda keturi ekspertai: su vadove dr. A. Lastauskaite kartu darbuojasi dr. Raminta Vaitiekūnienė, dr. Inga Kartanaitė ir dr. Algirdas Justinas Staugaitis. Tyrėjų komanda turi patirties finansų, ekonometrijos ir tvarumo srityse, todėl kiekvieno indėlis itin reikšmingas.

„ORBANA“ projekto tikslas – įvertinti, kaip skaitmenizacija ir ESG įsipareigojimai veikia įmonių finansinius rezultatus. Projekto vadovė pabrėžia, kad šiuos veiksnius būtina analizuoti kartu. Ypač dabar, kai verslui tenka vienu metu reaguoti ir į skaitmeninę, ir į žaliąją transformaciją.

„Skaitmenizacija ir ESG įsipareigojimai ilgą laiką buvo analizuojami kaip dvi atskiros kryptys. Vis dėlto, matome, kad toks požiūris nebeatitinka realios įmonių transformacijos logikos. Projektas remiasi prielaida, kad šie veiksniai yra tarpusavyje priklausomi ir vienas kitą stiprinantys“, – sako dr. A. Lastauskaitė.

Skaitmeninės technologijos padeda įmonėms įgyvendinti ESG principus – jos leidžia stebėti CO₂ emisijas, užtikrina skaidrią atskaitomybę ir gerina tiekimo grandinių valdymą.

„Tuo pačiu ESG įsipareigojimai didina skaitmenizacijos poreikį: be duomenų ir technologijų tvarumo tikslai lieka deklaratyvūs. Taigi, empiriniai rezultatai rodo, kad įmonių finansinių rezultatų gerėjimui svarbiausia yra skaitmenizacijos ir ESG sąveika, o ne atskiri veiksniai“, – aiškina pašnekovė.

ESG – svarbu ne tik dėl reputacijos

ESG – tai įsipareigojimas veikti atsakingai: mažinti poveikį aplinkai, rūpintis darbuotojais ir visuomene bei užtikrinti skaidrų, etišką valdymą. Tai vis dažniau tampa finansavimo bei partnerystės sąlyga. Prodekanė atkreipia dėmesį, kad ESG turi realią įtaką įmonių finansiniams rezultatams.

„Nors šis aspektas dažnai siejamas su reputacija ar socialine atsakomybe, tyrimas aiškiai parodo ir ekonominę dimensiją. Tvarumo praktikos gali mažinti veiklos sąnaudas, gerinti išteklių panaudojimą, didinti prieigą prie kapitalo ir stiprinti investuotojų pasitikėjimą“, – pažymi dr. A. Lastauskaitė.

Pašnekovės teigimu, svarbu ir tai, kad įmonės, kurios efektyviai valdo aplinkosauginius aspektus, pasižymi mažesne rizika ir stabilesniais pinigų srautais.

„ORBANA“ projekte šiuos ryšius matuojame kiekybiškai. Naudojame tokius rodiklius, kaip ROA, EBITDA ar Tobino Q, taip ESG iš „minkštosios“ reputacinės kategorijos pereina į aiškiai pamatuojamą finansinės vertės kūrimo sritį“, – aiškina projekto vadovė.

Žengti koja kojon su pokyčiais apsimoka

Dr. A. Lastauskaitė įsitikinusi: didžiausia rizika šiandien yra ne investuoti į tvarumą, o to nedaryti. Būtent tokią žinutę siunčia įgyvendinamas projektas.

„Ši mintis paremta konkrečiais ekonominiais mechanizmais. Verslai, kurie ignoruoja ESG, susiduria su įvairiais iššūkiais: augančiomis reguliacinėmis sąnaudomis, anglies kainodaros spaudimu. Kartu tai lemia reputacines sankcijas ir mažesnį investuotojų pasitikėjimą“, – sako Kauno kolegijos tyrėja.

Ji pažymi, jog atlikti tyrimai rodo, kad didesnis anglies emisijų intensyvumas tiesiogiai susijęs su mažesniu pelningumu ir įmonės verte: „Kitaip tariant, aplinkosauginis neefektyvumas tampa finansine našta, kuri mažina konkurencingumą ir ilgalaikį atsparumą.“

Dr. A. Lastauskaitė akcentuoja, kad įmonės, kurios aktyviai prisitaiko prie pokyčių, integruoja ESG principus bei skaitmenines technologijas, gauna apčiuopiamą naudą: „Didesnis patrauklumas investuotojams atveria naujas pajamų galimybes ir užtikrina ilgalaikį stabilumą sparčiai kintančiose rinkose.“

Unikalus projektas

„ORBANA“ projektas išsiskiria tuo, kad leidžia ne tik įvertinti skaitmenizacijos ir ESG poveikį, bet ir parodyti, kad šis ryšys nėra universalus visoje Europoje.

„Tyrimo rezultatai atskleidė aiškią regioninę skirtį – Vakarų Europoje skaitmenizacijos ir tvarumo sąveika kuria reikšmingą finansinę vertę, o Rytų Europoje šis efektas dar nėra statistiškai reikšmingas. Tai rodo, kad vien ESG ar skaitmenizacijos iniciatyvų nepakanka – jų poveikis priklauso nuo platesnio institucinio ir technologinio konteksto“, – sako dr. A. Lastauskaitė.

Anot jos, būtent ši įžvalga leidžia geriau suprasti, kodėl vienose rinkose tvarumo strategijos duoda apčiuopiamą finansinę naudą, o kitose – dar tik formuojasi kaip ilgalaikė vertės kūrimo kryptis.

Galimybė stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą

Paklausta apie projekto išliekamąją reikšmę, pašnekovė įsitikinusi: jis svarbus tiek Kauno kolegijai, tiek Lietuvai. Ypač augant konkurencijai dėl mokslo finansavimo ir tarptautinių projektų.

„Neabejoju, kad „ORBANA“ projektas turi reikšmingą poveikį tiek Kauno kolegijai, tiek Lietuvos moksliniam ir verslo laukui. Jis stiprina institucijos mokslinį potencialą – įtvirtina Kauno kolegiją tarptautinių empirinių tyrimų kontekste. Taip pat padeda mums plėsti bendradarbiavimą su nacionaliniais ir užsienio partneriais. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetu, Groningeno universitetu Nyderlanduose, Kampanijos Luigi Vanvitelli universitetu Italijoje ir La Lagunos universitetu Ispanijoje“, – sako mokslininkė.

Pasak dr. A. Lastauskaitės, projektas taip pat kuria ir praktinę vertę – pateikia įrodymais grįstas įžvalgas įmonėms, investuotojams ir politikos formuotojams: „Čia gimstančios žinios užtikrins tvarumą ir didins Europos verslų atsparumą ateities iššūkiams.“

Straipsnis publikuotas portale delfi.lt

Projektas įgyvendinamas pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.