LRT.lt portale – docentės dr. Viktorijos Piščalkienės įžvalgos apie nematomą operacinės slaugytojų realybę

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad slaugytojų ir gydytojų psichikos sveikatos apklausa atskleidė tikrąją daugelio metų nepakankamų investicijų į Europos sveikatos sistemas ir sveikatos priežiūros darbuotojus kainą. 1 iš 3 gydytojų ir slaugytojų praneša apie depresijos simptomus, o 1 iš 10 – apie pasyvias savižudiškas mintis.

Apie operacinės slaugytojų kasdienybę ir iššūkius kalba Kauno kolegijos Medicinos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė, slaugos tyrėja doc. dr. Viktorija Piščalkienė. Jos praktinė patirtis ir moksliniai tyrimai atskleidžia tai, kas dažniausiai lieka už uždarų operacinės durų – profesines rizikas, jų poveikį sveikatai ir kokią reikšmę tai turi pacientų saugumui.

Tyrimas atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria operacinės slaugytojai

Doc. dr. V. Piščalkienė sako pastebinti, kad visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, jog operaciją atlieka tik chirurgas, o operacinės slaugytojų darbas neretai lieka nematomas. Vis dėlto operacija, pažymi tyrėja, tai suderintas komandinis darbas, kuriame kiekviena grandis turi savo funkciją ir atsakomybę.

„Operacinės slaugytojas atlieka itin svarbų vaidmenį – užtikrina instrumentų paruošimą, aseptiką, procedūros eigą ir paciento saugumą visos operacijos metu“, – pabrėžia docentė.

Tyrėja džiaugiasi, kad glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos operacinės slaugytojų draugija ir jos pirmininke Lina Marcinkevičiene leidžia dar geriau suprasti šių specialistų kasdienybę ir kylančius iššūkius. Bendromis pastangomis plėtojami moksliniai tyrimai rodo, kad operacinės slaugytojų sveikatos problemos yra ne pavienės, o sisteminės, tiesiogiai susijusios su darbo sąlygomis.

„Kartu su kita tyrėja, dr. Erika Juškauskiene, atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausiai pasireiškiantis nusiskundimas – nuovargis, kurį lemia ilgalaikis darbas stovint priverstinėje padėtyje. Taip pat didelė dalis slaugytojų patiria kojų tinimą ir sunkumo jausmą“, – pažymi doc. dr. V. Piščalkienė.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog daug slaugytojų skundžiasi prakaitavimu ir silpnumu dėl aukštos temperatūros operacinėje aplinkoje. Taip pat oro stoka, susijusia su ilgalaikiu medicininių kaukių dėvėjimu.

„Antroje vietoje pagal dažnumą išryškėjo odos problemos ir alerginės reakcijos, kurias sukelia dezinfektantai, medikamentai, pirštinės ir apsaugos priemonės. Daugiau nei pusei slaugytojų pasireiškė odos sausumas, o nemaža dalis patyrė tiek vietines, tiek bendrines alergines reakcijas“, – pasakoja pašnekovė.

Tarp dažnų nusiskundimų išsiskiria ir miego sutrikimai – neišsimiegojimo pojūtis, naktiniai prabudimai bei sunkumai užmigti. Kartu pasireiškia ir įvairių kūno vietų skausmai, ypač kojų ir stuburo srityse.

Svarbu tai, kad šie iššūkiai nepriklauso nuo darbo stažo: „Šie sveikatos nusiskundimai kyla dėl kompleksinio profesinių rizikos veiksnių poveikio ir nėra susiję su darbo stažu, todėl pasireiškia visais profesinės veiklos etapais.“

Operacinėje dirbantis personalas, apibendrina doc. dr. V. Piščalkienė, išsiskiria tuo, kad vienu metu patiria kompleksinį biologinių, cheminių, fizinių, ergonominių ir psichosocialinių veiksnių poveikį.

Pacientų saugumas prasideda nuo komandos gerovės

Pasak Kauno kolegijos tyrėjos, vienas svarbiausių akcentų yra aiškus ryšys tarp personalo savijautos ir pacientų saugumo. Operacinė nėra tik technologijų ar procedūrų visuma, tai – žmonių sistema.

„Sveikas, fiziškai ir psichologiškai gerai besijaučiantis personalas dirba efektyviau, daro mažiau klaidų. Dėmesys visos komandos gerovei yra ne mažiau svarbus nei dėmesys pačiam chirurginiam procesui“, – pabrėžia doc. dr. V. Piščalkienė.

Vis dėlto, pasak jos, realybėje šis principas dar ne visada įgyvendinamas – sveikatos priežiūros įstaigos vis dar nepakankamai dėmesio skiria operacinės slaugytojų darbo saugai ir gerovei, nors situacija pamažu gerėja.

„Operacinių slaugos administratoriai taip pat patvirtina, kad komandinis darbas yra esminis saugaus darbo operacinėje pagrindas, tačiau pastebi, jog laikui bėgant silpnėja tarpusavio ryšiai ir komunikacija. Viena iš didžiausių problemų išlieka personalo trūkumas, kuris didina darbo krūvį, stresą ir net sveikatos sutrikimų riziką“, – sako doc. dr. V. Piščalkienė.

Kauno kolegijos tyrėja akcentuoja, kad pavienės priemonės problemos neišspręs – reikalingas nuoseklus požiūris į tai, kaip organizuojamas darbas operacinėje ir kokiomis sąlygomis dirba komanda. Anot jos, svarbiausi pokyčiai turėtų būti nukreipti į darbo organizavimo gerinimą – didinant personalo skaičių, mažinant darbo krūvį ir užtikrinant galimybę pailsėti tarp operacijų.

„Taip pat būtina gerinti ergonomines sąlygas, užtikrinti modernių priemonių prieinamumą ir optimaliai paskirstyti darbo funkcijas. Ne mažiau svarbus psichologinis saugumas – reikia stiprinti komandinę kultūrą, gerinti komunikaciją ir užtikrinti emocinės pagalbos prieinamumą“, – sako doc. dr. V. Piščalkienė.

Ji pabrėžia, kad galutinis šių sprendimų tikslas nėra vien geresnė darbuotojų savijauta – tai susiję su paciento sveikata: „Operacinės slaugytojų saugumas yra tiesiogiai susijęs su pacientų saugumu, todėl investicijos į personalo gerovę yra investicijos į kokybiškesnę sveikatos priežiūrą.“

Profesija, kurioje daug prasmės

Doc. dr. V. Piščalkienė sako, kad, nepaisant iššūkių, operacinės slaugytojo kelias kupinas teigiamų patirčių. Šis darbas, pažymi ji, yra itin prasmingas, nes tai tiesioginis dalyvavimas gelbstint žmogaus gyvybę ir sveikatą.

„Mano nuomone, labiausiai motyvuoja galimybė būti svarbia komandos dalimi, kur kiekvienas veiksmas turi reikšmę paciento saugumui ir operacijos sėkmei“, – dalinasi docentė.

Anot jos, šią kryptį Kauno kolegijos Medicinos fakultete renkasi tie, kurie nebijo atsakomybės ir siekia nuolatinio profesinio augimo.

„Profesija traukia tuos, kurie vertina dinamišką, atsakingą ir nuolat tobulėti skatinančią darbo aplinką, ypač šiandien, kai medicinoje sparčiai diegiamos naujos technologijos, robotizuotos sistemos ir dirbtinio intelekto sprendimai, keičiantys operacinės darbo procesus“, – sako doc. dr. V. Piščalkienė.

Tyrėja neabejoja: net pažangiausios technologijos nepakeis žmogaus, o tik sustiprins operacinės komandos galimybes. Apibendrindama docentė akcentuoja, kad slaugytojo profesija – kur kas daugiau nei karjeros kryptis.

„Šią specialybę rekomenduočiau rinktis žmonėms, kurie yra atsakingi, kruopštūs, geba dirbti komandoje ir nori būti ten, kur sprendžiami gyvybiškai svarbūs klausimai. Tai profesija tiems, kurie ieško ne tik darbo, bet ir prasmės“, – sako Kauno kolegijos Medicinos fakulteto docentė dr. V. Piščalkienė.

Straipsnis publikuotas portale lrt.lt

Projektas įgyvendinamas pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.