
Kolegijos ar taikomųjų mokslų universitetai: kodėl pavadinimas svarbus?
Tas pats aukštasis mokslas, panaši misija, tačiau tarptautinėje erdvėje – skirtingas svoris. Kol Suomijoje ir Vokietijoje į praktiką orientuotos aukštosios mokyklos prisistato taikomųjų mokslų universitetais, Lietuvos kolegijos užsienio partneriams vis dar turi aiškinti, ką reiškia jų pavadinimas ir kokio lygio išsilavinimą jos suteikia. Paradoksalu, tačiau siekdama apsaugoti universitetų ir kolegijų skirtį, Lietuva gali pati silpninti savo aukštųjų mokyklų tarptautinį konkurencingumą.
Kauno kolegijos vadovų teigimu, kad iš pirmo žvilgsnio techninis ginčas dėl angliško pavadinimo atskleidžia gerokai platesnę problemą – Lietuvos kolegijoms sudėtingiau ne tik pristatyti save tarptautinėje rinkoje, bet ir plėsti akademinę veiklą.
Lietuvoje veikia binarinė aukštojo mokslo sistema, kurią sudaro dviejų tipų aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Nors jų veiklos kryptys skiriasi, abi institucijų grupės teikia aukštąjį išsilavinimą ir atlieka viena kitą papildančias funkcijas: universitetai daugiau dėmesio skiria moksliniams tyrimams, o kolegijos – praktiniam specialistų rengimui ir taikomiesiems tyrimams.
„Tarptautinėje erdvėje mums trūksta atpažįstamumo. Kai prisistatome kaip college, ne visada aišku, kad esame aukštojo mokslo institucija. Todėl kartais renkamės bendresnį higher education institution apibūdinimą, tačiau ir jis nevisiškai atskleidžia mūsų veiklos specifikos“, – aiškina Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Stravinskienė.
Painią šio termino reikšmę iliustruoja ir žinomos aukštosios mokyklos, kurių pavadinimuose vartojamas žodis college. Pavyzdžiui, Londono „University College London“ ir Dublino „Trinity College Dublin“ yra universitetinio lygmens institucijos. Taigi, vien žodis college neleidžia aiškiai suprasti aukštosios mokyklos statuso ar veiklos pobūdžio. Tuo metu taikomųjų mokslų universiteto (University of Applied Sciences, UAS) pavadinimas tiksliau nusako į praktiką ir taikomuosius tyrimus orientuotos institucijos profilį.
Pavadinimas, kuris tampa kliūtimi
Tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje pavadinimas nėra vien formalumas. Jis leidžia būsimiems studentams, dėstytojams ir partneriams suprasti, su kokio pobūdžio institucija jie turi reikalą.
Tačiau angliškas žodis college skirtingose šalyse suprantamas nevienodai. Vienur jis reiškia aukštojo mokslo instituciją, kitur – žemesnio lygmens mokymo įstaigą. Todėl Lietuvos kolegijoms tenka papildomai aiškinti savo statusą, studijų pobūdį ir suteikiamas kvalifikacijas.
Pavyzdžiui, Suomijoje ir Vokietijoje panašaus profilio aukštosios mokyklos tarptautinėje erdvėje prisistato kaip taikomųjų mokslų universitetai.
Lietuvoje numatyta kolegijų teisę naudoti tokį anglišką pavadinimą susieti su konkrečiomis įstatyme nustatytomis sąlygomis, tarp jų – antrosios pakopos koleginių studijų vykdymu bent dviejose studijų kryptyse. Tačiau šios nuostatos dar nėra įsigaliojusios. Tai reiškia, kad galimybė kolegijoms ateityje naudoti tarptautinėje erdvėje atpažįstamą pavadinimą priklausys nuo papildomų reikalavimų įgyvendinimo, net jeigu toks pavadinimas tiksliau atspindėtų jų veiklos pobūdį.
Diskusijos dėl teisės naudoti taikomųjų mokslų universiteto pavadinimą Lietuvoje vyksta jau ne vienus metus. Anksčiau kolegijos galėjo jį naudoti anglų kalba, tačiau pasikeitus Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms tokios galimybės nebeliko. Vėliau svarstytam siūlymui šią teisę grąžinti nepritarta.
Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas pasakoja, kad iniciatyvą grąžinti kolegijoms galimybę tarptautinėje erdvėje vadintis taikomųjų mokslų universitetais iškėlė Lietuvos kolegijų direktorių konferencija. Jos atstovams pateikus argumentus, kodėl toks pakeitimas reikalingas, iniciatyvą palaikė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vėliau pateikusi atitinkamą įstatymo pataisą. Vis dėlto Seimo Švietimo ir mokslo komitete siūlymui nebuvo pritarta.
Dr. A. Brusokas pabrėžia, kad, siekiant stiprinti kolegijų pozicijas ir plėtros galimybes, būtų tikslinga taikomųjų mokslų universiteto pavadinimą įteisinti ir lietuvių kalba. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į šalyje planuojamą profesinės magistrantūros studijų plėtrą. Vis dėlto dabartiniu kolegijų sektoriaus stiprėjimo laikotarpiu itin svarbu užtikrinti bent galimybę tarptautinėje erdvėje naudoti pavadinimą University of Applied Sciences.
Vis dėlto Seimas siūlomiems Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, kuriais siekta sudaryti tokią galimybę, nepritarė.
„Kolegijų stiprybė – į praktiką orientuotos studijos ir taikomieji moksliniai tyrimai. Universitetai labiau orientuojasi į fundamentinių žinių kūrimą, o mūsų misija – žinių perkėlimas ir pritaikymas. Tai svarbi jungtis tarp mokslo ir praktikos“, – pabrėžia dr. I. Stravinskienė.
Skiriasi ne tik pavadinimai, bet ir galimybės
Ginčas dėl pavadinimo atskleidžia kitą Lietuvos aukštojo mokslo sistemos problemą – ribotas kolegijų akademinės plėtros galimybes.
Suomijoje ir Vokietijoje taikomųjų mokslų aukštosios mokyklos gali vykdyti magistrantūros studijas, plėtoti taikomuosius tyrimus ir savarankiškai ugdyti aukštesnės kvalifikacijos specialistus. Lietuvoje koleginių antrosios pakopos studijų įgyvendinimui dar tik rengiamasi, todėl kolegijos kol kas neturi tokių pačių akademinės plėtros galimybių.
„Negalime patys rengti magistrų, kurie vėliau galėtų prisijungti prie mūsų akademinės bendruomenės. Esame priklausomi nuo universitetuose parengtų specialistų. Todėl mums svarbu ne tik tarptautinis atpažįstamumas, bet ir galimybė plėtoti profesinę magistrantūrą bei aukštesnio lygmens taikomuosius tyrimus“, – sako dr. A. Brusokas.
Pasak jo, kolegijos nesiekia tapti tradiciniais universitetais. Jų tikslas – turėti galimybes visavertiškai vykdyti savo misiją ir konkuruoti su panašaus profilio Europos aukštosiomis mokyklomis.
Ką dėl to praranda Lietuva?
Kolegijų veikla tiesiogiai susijusi su šalies ekonomikos poreikiais. Į praktiką orientuotos studijos padeda rengti darbo rinkai reikalingus specialistus, o taikomieji tyrimai – spręsti konkrečias verslo ir viešojo sektoriaus problemas.
„Lietuvoje daug kalbame apie inovacijų kūrimą, tačiau ne mažiau svarbu gebėti jas pritaikyti. Kolegijos kaip tik ir padeda užtikrinti šią jungtį tarp mokslo ir praktikos. Todėl stiprindami kolegijų sektorių stipriname ir šalies galimybes kurti bei diegti inovacijas“, – teigia dr. I. Stravinskienė.
Jos nuomone, diskusija dėl taikomųjų mokslų universiteto pavadinimo turėtų vykti kartu su sprendimais dėl profesinės magistrantūros plėtros ir kolegijų mokslinio potencialo stiprinimo. Vienu iš svarbių etapų galėtų tapti 2029 m. planuojamas kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ekspertinis vertinimas, tačiau tolesniems pokyčiams reikės ir teisinių bei politinių sprendimų.
Straipsnis publikuotas 15min.lt