Kalbų, ugdymo ir socialinio darbo studijos: praktika nuo pirmo kurso ir tarptautinės galimybės
Renkantis studijas būsimieji studentai neretai tikisi ne tik paskaitų auditorijoje, bet ir aiškaus ryšio su realia profesine veikla. Kalbų, ugdymo ir socialinio darbo studijos Kauno kolegijoje būtent tuo ir išsiskiria: čia studentai nuo pirmųjų kursų įsitraukia į projektines veiklas, praktikas, tarptautines patirtis ir situacijas, kuriose reikia ne tik žinių, bet ir gebėjimo veikti.
Šių krypčių studentai mokosi labai skirtingose aplinkose – nuo verslo ir komunikacijos organizacijų iki ugdymo įstaigų ar socialinę atskirtį patiriančių žmonių bendruomenių. Todėl studijos čia nėra atitrūkusios nuo gyvenimo: jos leidžia išbandyti profesiją, kurti ryšius ir pamažu suprasti, kokį kelią norisi rinktis.
Kalba kaip įrankis
Kalba – tai būdas veikti, kurti ir būti matomam viešojoje erdvėje. Būtent tai akcentuoja Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro vadovė Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė. Jos teigimu, studijų programa Anglų kalba ryšiams su visuomene iš esmės skiriasi nuo tradicinių kalbų studijų. Čia kalbos įvaldymas nėra galutinis tikslas – jis tampa įrankiu.
„Ši studijų programa skiria daug dėmesio tarptautiškumui. Turime pasirašę dvigubo diplomo studijų sutartį su Tiranos universitetu, tad per 3 studijų metus studentas gali įgyti du aukštojo mokslo diplomus: tereikia vienus metus studijuoti Tiranos universitete ir, žinoma, apsiginti diplomą“, – sako Kalbų centro vadovė.
Jos teigimu, tarptautiškumas čia integruotas į pačią studijų struktūrą. Studentai privalo dalį kreditų įgyti užsienyje: tai reiškia akademinę ir kultūrinę patirtį bei profesinį pranašumą. „Turime mobilumo langą. Jis reiškia, kad studentas 15 ECTS (Europos kreditų sistema) turi įgyti užsienio institucijoje. Todėl paruošiame stiprius, konkurencingus, kompetentingus specialistus, pasiruošusius dirbti tarptautinėje aplinkoje, kurie profesionaliai kalba ir kuria turinį anglų kalba“, – dalinasi pašnekovė.
Ji priduria, kad svarbus ir kitas aspektas – tarpdiscipliniškumas. Programa jungia kalbą su viešaisiais ryšiais, komunikacija, turinio kūrimu. Tai reiškia, kad absolventas ne tik profesionaliai rašo ir kalba angliškai, bet supranta, kaip veikia komunikacija skirtinguose kontekstuose.
I. Brazauskaitė-Zubavičienė pasakoja, kad net 30 kreditų skiriama praktinėms veikloms, studentai nuolat įtraukiami į projektinę veiklą. Ji pažymi, kad lyginant su universitetais, studijos kolegijoje yra gerokai labiau orientuotos į praktinių įgūdžių lavinimą, todėl daug kreditų skiriama studentų praktikai.
Studentai taip pat dalyvauja „Erasmus+“ programose, konferencijose, organizuoja renginius, dirba su partneriais. Būtent todėl daugeliui praktika tampa pirmu žingsniu į darbą.
„Dauguma Anglų kalbos ryšiams su visuomene studentų sėkmingai randa praktikos vietas. Dažnai tęsia praktiką toje pačioje įmonėje kelis kartus iš eilės, neretai pasilieka dirbti viešųjų ryšių, logistikos, komunikacijos, medijos, reklamos srityse“, – pažymi Kalbų centro vadovė.
Mokytis mokytojo profesijos – nuo pirmųjų patirčių su vaikais
Ankstyvasis ugdymas prasideda nuo vaiko patirties – žaidimo, smalsumo, tyrinėjimo ir mažų atradimų. Menų ir ugdymo fakulteto Pedagogikos katedros vedėjos dr. Eglės Bačiauskės teigimu, mokytojo profesija čia pirmiausia reiškia gebėjimą pamatyti vaiką: kaip jis jaučiasi, ko nedrįsta, kas jam rūpi ir kaip jis bando suprasti pasaulį.
„Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojo kelias tinka žmonėms, kuriems svarbu kurti ryšį, suteikiantį vaikui drąsos tyrinėti pasaulį. Mažas vaikas labai greitai pajunta, ar suaugęs žmogus jį girdi, juo tiki, leidžia klausti, bandyti, klysti ir vėl mėginti“, – teigia dr. E. Bačiauskė.
Pasak jos, ankstyvajame ugdyme svarbios ne tik suplanuotos veiklos, bet pirmiausia kasdienės situacijos, kuriose atsiskleidžia vaiko savijauta, santykiai, smalsumas ir augimas. Kartais vaiko dieną pakeičia vienas sakinys, žvilgsnis, žaidimas ar paprastas padrąsinimas. O kartais – ir tai, kaip vaikas ima matyti save.
„Šiuolaikinis mokytojas turi suprasti, kas vyksta su vaiku: kodėl vienas tyli, kitas nuolat juda, trečias vis klausia, o ketvirtas nedrįsta prisijungti prie grupės. Geras mokytojas mato ne tik elgesį, bet ir vaiką“, – dalinasi pašnekovė.
Dėl to Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijose teorija nuolat siejama su tikromis ugdymo situacijomis. Studentai mokosi suprasti vaiką kasdienybėje – žaidžiant, kalbantis, sprendžiant konfliktus, tyrinėjant ar bandant prisijungti prie kitų. Taip teorija tampa praktiniu gebėjimu kurti aplinkas, kuriose vaikas jaučiasi saugus ir gali veikti.
Pedagoginė praktika čia nėra studijų pabaigoje atsirandantis priedas – ji nuo pat pradžios padeda šiuos gebėjimus išbandyti, aptarti su mentoriais ir pamažu auginti profesinį pasitikėjimą. Iš viso praktikai skiriama 810 valandų.
„Iš pradžių studentai stebi, kaip gyvena vaikų grupė: kaip vaikai žaidžia, klausia, ginčijasi, draugauja, pavargsta ir džiaugiasi. Vėliau patys pradeda kalbėtis su vaikais, veikti kartu, su mentoriais aptarti savo sprendimus ir mokytis iš realių situacijų. Taip pirmosios patirtys tampa ne tik praktikos valandomis, bet ir profesinio augimo pradžia – su tarptautinėmis galimybėmis, profesine bendryste ir savito mokytojo kelio paieškomis“, – sako dr. E. Bačiauskė.
Socialinis darbas: realybė be filtrų
Socialinio darbo studijos – viena iš tų sričių, kur teorija labai greitai susiduria su tikrais gyvenimo scenarijais. Kaip pasakoja Menų ir ugdymo fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičienė, studentai nuo pat pradžių mokosi atpažinti problemas ir ieškoti sprendimų.
Studentai mokosi taikyti kūrybinius metodus, dirbti su skirtingomis visuomenės grupėmis ir padėti žmonėms spręsti sudėtingas situacijas, veikti individualių krizių metu: „Pavyzdžiui, netekus artimojo, patyrus smurtą ar netikėtai praradus savarankiškumą. Taip pat analizuoja socialines problemas apie skurdą, priklausomybes, smurtą ir socialinę atskirtį, ieško būdų, kaip padėti asmenims integruotis į visuomenę ir kokiais metodais galima padėti žmonėms keisti savo elgesį.“
Dar viena aktuali studijų kryptis – tarpasmeninių santykių stiprinimas ir žmogaus teisių užtikrinimas. Socialinio darbo katedros vedėja atskleidžia, kad studentai mokosi spręsti konfliktus šeimose ar bendruomenėse, mokosi atpažinti diskriminaciją ir atstovauti silpnesnių grupių interesams.
Pasak V. Kondratavičienės, socialiniai darbuotojai dirba su labai skirtingomis visuomenės grupėmis – nuo vaikų ir šeimų iki senyvo amžiaus žmonių, asmenų su negalia ar socialinę atskirtį patiriančių žmonių. Ne mažiau svarbus ir emocinis būsimųjų specialistų pasirengimas.
„Studentai mokomi pažinti savo emocines reakcijas ir ugdyti emocinį atsparumą. Sudėtingų atvejų analizavimas su praktikos mentoriais ir katedros dėstytojais padeda aptarti ir įvertinti susikaupusias emocijas bei rasti sprendimus saugioje aplinkoje“, – pabrėžia V. Kondratavičienė.
Socialinio darbo katedros vedėja džiaugiasi, kad absolventų laukia itin plačios ir dinamiškos karjeros galimybės, apimančios ne tik tiesioginę profesinę veiklą su įvairiomis visuomenės grupėmis, bet ir vadybines bei ekspertines sritis. Lietuvoje ši sritis tampa vis labiau profesionalizuota, o auganti socialinių paslaugų paklausa užtikrina geras įsidarbinimo ir karjeros augimo perspektyvas.
Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 40 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.
Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.
Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinį bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.
Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje galima rasti čia.
Straipsnis publikuotas „Kauno dienoje“
Projektas įgyvendinamas pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.
