
Kauno kolegijos atstovės Hagoje: nuo profesinių mainų iki bendros UNINOVIS krypties
Europos universitetų aljansas gali turėti bendrą viziją, daugybę veiklų ir stiprius partnerius. Tačiau tam, kad skirtingose šalyse veikiančios aukštojo mokslo institucijos iš tiesų veiktų kaip viena ekosistema, reikia susitarti dėl bendros vertės kūrimo ir matavimo, jos komunikacijos bei partnerystės tvarumo.
Būtent šie klausimai rugsėjo 29 – spalio 1 d. subūrė UNINOVIS partnerius Hagoje, Nyderlanduose. Hagos taikomųjų mokslų universitete (angl. The Hague University of Applied Sciences, THUAS) vykusios Darbo paketo Nr. 5 (Kompetencija, sklaida ir panaudojimas) veiklos apėmė komunikaciją, sklaidą ir tinklo tvarumą. Greta jų vyko ir Kauno kolegijos atstovių patirties mainai su THUAS, kuriuose daugiausia dėmesio skirta strateginiam valdymui, kokybei ir taikomiesiems tyrimams.
Partnerystė prasideda tada, kai atsiranda bendras supratimas
Kai aljansą sudaro skirtingos aukštosios mokyklos, kiekviena jų atsineša savo kultūrą, veiklos principus ir požiūrį į tai, kas svarbiausia. Todėl bendradarbiavimas negali apsiriboti bendru logotipu ar vienodai pavadintomis veiklomis – partneriams reikia susitarti, ką jie kuria kartu ir kokią vertę tai suteikia auditorijoms.
Šis klausimas tapo viena pagrindinių Hagoje vykusių UNINOVIS veiklų krypčių. Partnerių institucijų komunikacijos atstovai, tarp jų ir Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto komunikacijos specialistė Ovidija Navikaitė, diskutavo apie aljanso komunikacijos ir prekių ženklo kryptį, komunikacijos ir sklaidos sąsajas, interneto svetainės struktūrą bei jos tobulinimą. Daug dėmesio skirta ir ekscelencijos centro (angl. Excellence Hub) komunikacijai.
Taikomųjų tyrimų galimybės ir jų stiprinimas
Partnerystė tampa tvaria tuomet, kai institucinis bendradarbiavimas remiasi realia partnerių patirtimi, komepetencijomis ir gebėjimu kartu kurti apčiuopiamą vertę. Todėl Hagoje, greta UNINOVIS veiklų, vyko ir Kauno kolegijos bei THUAS atstovų profesiniai mainai. Kauno kolegijos Mokslo taikomosios veiklos skyriaus vadovė Kristina Adomaitienė susitiko su THUAS strategijos, mokslinių tyrimų paramos, finansavimo ir kibernetinio saugumo sričių atstovais.



Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas lemia taikomųjų tyrimų poveikį: tyrėjų ir verslo bendradarbiavimui, tyrimų finansavimo modeliams, strateginei paramai tyrėjams ir tyrėjų grupių koordinavimui. Atskirai nagrinėta ekscelencijos centrų koncepcija – jų funkcijos ir vaidmuo stiprinant taikomųjų tyrimų poveikį bei bendradarbiavimą su verslu.
Šios temos svarbios todėl, kad šiuolaikinio taikomųjų mokslų universiteto vaidmuo nesibaigia ties tyrimo atlikimu. Tikrasis poveikis atsiranda tada, kai žinios gali būti pritaikytos praktikoje, tyrėjai turi sąlygas bendradarbiauti, o institucija geba sistemingai kurti ryšius su verslu ir kitais partneriais.
Strategija turi veikti ne popieriuje
Ne mažiau svarbi susitikimų tema – institucinis veiklų planavimas, strateginių tikslų įgyvendinimo stebėsena, nuolatinis veiklos ir studijų kokybės gerinimas bei darbuotojų sutelkimas ir įveiklinimas siekiant organizacijos tikslų. Šią patirtį Hagoje analizavo Kauno kolegijos Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vadovė Asta Valaitytė-Brish ir vyriausioji specialistė Milda Račkauskienė.
Susitikimuose su THUAS komandomis, atsakingomis už institucinį strateginį valdymą, strategijos įgyvendinimo stebėseną, kokybės užtikrinimą ir rizikų valdymą, buvo diskutuojama, kaip strateginius institucijos tikslus įgyvendinti siejant su UNINOVIS aljanso tikslais bei įgalinti visų lygmenų ir pozicijų darbuotojus jų siekti.
Kalbėta apie organizacinę struktūrą ir atsakomybių pasiskirstymą, strateginius rodiklius, rizikų valdymo politiką ir jos sąsajas su kokybės užtikrinimu. Aptarta, kaip studentų apklausų duomenys gali tapti ne formalios atskaitomybės, o realaus studijų kokybės gerinimo įrankiu. Taip pat nagrinėtas strateginis planavimas, tarptautiškumas ir institucinių procesų tobulinimas.
Šios diskusijos parodė, kad strateginis valdymas remiasi nuolatiniu veiklos vertinimu ir duomenimis grįstais sprendimais, o strateginiai rodikliai, rizikų valdymas, studentų grįžtamasis ryšys ir kokybės užtikrinimas padeda institucijai nuosekliai tobulėti.
Žvilgsnis į pasiektą pažangą ir tolesnę kryptį
Dar viena Hagoje išryškėjusi kryptis buvo tinklo tvarumas. Ilgalaikė partnerystė nėra savaime suprantamas rezultatas – ją reikia nuolat įsivertinti: ar pasirinktas veikimo modelis yra pakankamai atsparus, ar partneriai išlaiko bendrą kryptį ir ar sukurti sprendimai gali veikti ilgiau nei vieną projekto etapą.
Todėl Darbo paketo Nr. 5 programoje vyko „UNINOVIS Tvarumo streso testas (angl. Sustainability Stress Test). Savo įžvalgomis ir patirtimi, kaip užtikrinti Europos universitetų aljanso tvarumą, dalinosi Hanzos taikomųjų mokslų universiteto (angl. Hanze University of Applied Sciences) atstovė Gerbrich Miedema, atstovaujanti Europos universitetų aljansui STARS EU.
„UNINOVIS aljanso tvarumo užtikrinimas yra viena iš užduočių, kuriai vadovauja Kauno kolegija. Įgyvendinant šią užduotį ypač svarbu partneriams sutarti dėl aljanso vystymo krypties, suprasti vieniems kitų prioritetus, lūkesčius ir galimybes. Kitų aljansų patirtis ir įdirbis šioje srityje gali būti vertingi vystant ir UNINOVIS veiklas. Todėl tarpusavio diskusijos, ypač dalyvaujant Gerbrich Miedema, buvo labai reikšmingos“, – dalinasi Kauno kolegijos tarptautinės partnerystės vystymo koordinatorė ir UNINOVIS projekto Kauno kolegijoje vadovė Jolanta Valiaugienė.
Kartu Hagoje daug dėmesio skirta artėjančiam UNINOVIS projekto vidurio vertinimo etapui. Tai svarbus projekto įgyvendinimo etapas, kai partneriai turi struktūruotai įvertinti iki šiol atliktus darbus, pasiektus rezultatus ir padarytą pažangą, taip pat tinkamai apibendrinti sukauptą informaciją tarpinėje projekto ataskaitoje. Todėl buvo aptarta, kaip pasirengti šiam etapui, kokią informaciją svarbu apibendrinti ir kaip nuosekliai atspindėti skirtingų partnerių bei veiklų indėlį į bendrus projekto rezultatus.
Tokie susitikimai suteikia galimybę ne tik pasidalinti tuo, kas jau nuveikta, bet ir iš naujo pažvelgti į bendras UNINOVIS vizijas bei ambicijas, geriau suprasti partnerių lūkesčius ir ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių. Hagoje įvykę susitikimai ir patirties mainai tapo prasminga erdve sustoti, įsivertinti nueitą kelią ir kartu matyti, kur norime judėti toliau.



