Žiniasklaidoje – Kauno kolegijos dėstytojai apie J. Prapuolenio ir kitų tarpukario baldininkų mėgtą „marketri“ techniką: medyje atgyja Gediminaičių stulpai, vaidilutės, tulpės

Baroko laikotarpiu Prancūzijoje išpopuliarėjo „marketri“ – dekoratyvinė medžio apdirbimo technika, kai ant paviršiaus tarsi dėlionė suklijuojami įvairiaspalviai medžio lukštai. Ši technika atgimė XX a., ypač dekoruojant prabangius „art deco“ stiliaus baldus. „Marketri“ pamėgo lietuviškų baldų klasikai: Jonas Prapuolenis, Jonas Vainauskas, Gerardas Bagdonavičius ir Jonas Virakas.

Apie „marketri“ technika dekoruotus baldus išsamiau pasakoja Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo programos dėstytojai dr. Aistė Dičkalnytė ir Aurelijus Blažinauskis.

Atkeliavo iš baroko

Pakeliui į baldų restauravimo dirbtuves dėstytojai kvietė žvilgtelti į Kauno kolegijos Objektų konservavimo ir restauravimo programos studentų darbų parodą „Medžio labirintai – daugialypė marketri technika“, kurioje eksponuojami medžio paveikslai. Juose dominuoja geometriniai raštai: kvadratai, trikampiai bei sudėtingesnės formos, taip pat lietuvių tautiniai simboliai – tulpės/lelijos, liaudies tekstilės geometrija.

„Marketri“ technika anksčiau puošti ne tik baldai, bet ir sienų konstrukcijos, dėžutės, kiti smulkūs darbeliai. Beje, baroko laikotarpiu pagrindu tapdavo ne tik medis, bet ir dramblio kaulo ar vėžlio kiauto plokštelės. Pasak dr. A. Dičkalnytės, Lietuvos didikų dvarus pasiekdavo Europos tendencijos, juose atsirasdavo prabangių „marketri“ puoštų baroko baldų.

Reikalauja daug atidumo

Apsilankius Kauno kolegijos baldų restauravimo dirbtuvėse matyti besidarbuojantys būsimi restauratoriai. Čia galima išvysti kelis „marketri“ technika dekoruotus tarpukario baldus: Lietuvos baldų žvaigždės Jono Prapuolenio (1900-1980) gamintą staliuką, kitų autorių spintelę ir „art deco“ baldų kolekcininko Dainiaus Lanausko atvežtą kėdę. Įspūdingas J. Prapuolenio mokinio gamintas rašomasis stalas su kėdėmis saugomas kitoje kolegijos erdvėje.

Anot pašnekovų, bandant įvaldyti XVII a. paplitusią „marketri“ techniką svarbiausia pasirinkti kokybiškus medžio lukštus ir specialius klijus, skirtus odai klijuoti.

„Medžio lukšto gabalėlius ant baldo paviršiaus dėliojame kaip dėlionę, iš centro į pakraščius, ir priklijuojame. Darbuojantis reikia daug kruopštumo, atidumo, pamąstymo, nes lukštų storis vos 0,5 mm – 1 mm, jie trapūs. Restauruojant baldą lopymas vyksta labai atsakingai, reikia suderinti gabalėlius pagal seno lukšto atspalvius, rievėtumą. Suklijavus gabalėlius paviršius yra tepamas šelaku, kad įgautų blizgesį“, – pasakojo dėstytojas, 20 metų restauratoriumi dirbantis A. Blažinauskis.

Išskirtiniai kūriniai – iš raudonmedžio, juodojo ąžuolo

Kauno kolegijos sandėlyje saugoma daugybė medžių lukštų, vyrauja vietinė mediena: klevas, ąžuolas, beržas. Atskirai sudėti egzotiški lukštai, atkeliavę iš Pietų Amerikos, Afrikos. Tai rusvos spalvos „amarantas“, raudonmedį primenantis „granadilas“, „leisvudas“, „vengė“, zebrą primenantis „zebrano“, Karelijos beržas, panašus į paukščio akį bei galybė kitų rūšių. Vienoje „marketri“ kompozicijoje gali būti 5–7 rūšys lukštų.

Dėstytoja dr. A. Dičkalnytė pažymėjo, kad „marketri“ atgimė tarpukariu, su „art deco“ stiliaus baldais, kuriems taikytas geometrinis dekoras. Ši technika tarpukariu puikiai tiko ant ne masinės gamybos tautinio stiliaus baldų. Juos įsigydavo inteligentai, karininkai, patriotai.

„Tarpukariu baldininkai daugiausia rinkdavosi lietuviškus lukštus, bet būdavo ir egzotiškesnių, pvz., raudonmedis, riešutmedis. Lietuviškumą itin propagavo Jonas Prapuolenis, naudodavęs vietinius vaismedžius: vyšnias, kriaušes, obelis“, – pažymėjo dr. A. Dičkalnytė.

„Kas vyksta Kaune“ inf. Visą strapsnį skaitykite čia.