Tvarus ir išmanus verslo atsparumas: kaip pasaulines grėsmes paversti augimo galimybėmis?

Šiuolaikinis pasaulis veikia nuolatinių geopolitinių ir technologinių lūžių fone, kuriame verslo atsparumas nebėra tik siekis išgyventi krizę. Tai gebėjimas greitai prisitaikyti, mokytis ir rizikas paversti naujomis augimo galimybėmis. Kaip užtikrinti, kad mokslas ir verslas būtų pasirengę ateities iššūkiams?

Šie klausimai tapo pagrindine ašimi balandžio 14 d. Kauno kolegijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Business and Technology Conference 2026“. Renginys, tapęs Kauno kolegijos Tarptautinės savaitės dalimi, subūrė gausią akademinę bendruomenę – ekspertus, dėstytojus ir mokslininkus iš užsienio UNINOVIS aljanso ir kitų partnerių institucijų, kurie dalijosi įžvalgomis ir ieškojo sprendimų, kaip globalias grėsmes paversti tvariomis galimybėmis.

„Ši konferencija – tai platforma, kurioje susitinka skirtingos akademinės disciplinos, o moksliniai tyrimai pateikia atsakymus į praktinius šiandienos iššūkius. Tikime, kad sudėtingoms problemoms spręsti reikia ekspertų įžvalgų, kurios tampa mūsų ateities pažangos pagrindu“, – atidarydamas renginį pabrėžė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

Tvarus ir išmanus verslo atsparumas: inovacijų „tėkmė“ kaip nuolatinė praktika

Konferencijoje viešėjęs UNINOVIS aljanso partnerio – Hagos taikomųjų mokslų universiteto (THUAS) – ekspertas Ákos R. Wetters metė iššūkį tradiciniam požiūriui į regionų atsparumą. Jo teigimu, atsparumas nėra statiška struktūra, kurią galima sukurti vieną kartą – tai elgsena ir nuolatinė praktika. Ekspertas pabrėžė, kad regionų sėkmė priklauso nuo gebėjimo patekti į „tėkmės“ (angl. flow) būseną, kurioje inovacijos tampa natūraliu procesu.

Anot pranešėjo, ši tėkmė atsiranda tada, kai žmonės, institucijos ir sistemos juda išvien. Tikrasis proveržis įvyksta mokslo institucijoms tapus procesų telkėjomis, o visus veiksmus jungia „CO“ filosofija: nuo ryšio užmezgimo (connect) ir bendro mokymosi (co-learn) iki bendro kūrimo (co-create) bei tvirto įsipareigojimo (commitment).

„Atsparumas atsiranda tada, kai mokymasis vyksta greičiau nei pokyčiai. Institucijos turi nustoti tik teikti žinias ir pradėti įgalinti praktinį mokymąsi, įtraukdamos visas suinteresuotąsias šalis bei pačius piliečius“, – teigė Á. R. Wetters. Kaip sėkmingą pavyzdį jis pristatė sveikatos technologijų akseleratoriaus „NetHub“ evoliuciją: nuo vietinės sveikatos technologijų iniciatyvos 2021 m. iki 2026 m. tapusios tarptautine platforma, jungiančia investuotojus ir inovatorius visoje Europoje.

Bandomosios aplinkos ir „Data Pilot 2.0“: kaip gimsta atsparios inovacijos

Apie praktinius kelius inovacijoms diegti kalbėjusi Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ koordinatorė dr. Karolina Trakšelytė-Rupšienė atskleidė, kad net 79 proc. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus įmonių susiduria su reguliavimo barjerais. Tarp pagrindinių kliūčių – sudėtingos procedūros, ribota prieiga prie duomenų ir ekspertų trūkumas.

Ekspertės teigimu, Lietuva turi ambiciją tapti šio sektoriaus centru, tačiau tam būtina diegti bandomąsias reguliavimo aplinkas (angl. regulatory sandboxes). Tai kontroliuojamos erdvės, kuriose verslas, prižiūrimas institucijų, gali testuoti inovatyvius produktus.

„Dabartinė situacija Europoje verčia įmones dėl griežto reguliavimo pasitraukti į JAV ar Azijos rinkas. Bandomosios aplinkos leistų inovatyviems produktams – nuo pažangiosios terapijos vaistų iki naujojo maisto, sukurto ląstelinės žemdirbystės ar biomasės fermentacijos būdu – pasiekti rinką gerokai sparčiau. Pavyzdžiui, vietoj penkerių metų procesas galėtų sutrumpėti iki pusantrų metų“, – aiškino dr. K. Trakšelytė-Rupšienė.

Ji taip pat pristatė iniciatyvą „Data Pilot 2.0“, kuri padeda įveikti reguliavimo spragas – atotrūkį tarp mokslinio atradimo ir jo komercializavimo. Ši programa leidžia startuoliams naudoti realius sveikatos ir biobankų duomenis sprendimams pagrįsti, taip spartinant duomenimis grįstų inovacijų diegimą Lietuvoje ir Europoje.

Globalių grėsmių akivaizdoje – mažų valstybių strateginiai pasirinkimai

Geopolitinių iššūkių kontekstą nubrėžusi Vilniaus universiteto (VU) TSPMI profesorė dr. Margarita Šešelgytė pabrėžė, kad 2026-ieji žymi galutinį perėjimą į daugiapolį pasaulį, kuriame galia matuojama ne tik ginklais, bet ir technologiniu suverenitetu bei duomenų kontrole. Remdamasi „vertybinio realizmo“ koncepcija, profesorė akcentavo, kad mažoms valstybėms tarptautinė teisė ir regioninė vienybė yra egzistencinė būtinybė.

„Vidutinės galios valstybės privalo veikti išvien, nes jei nebūsime prie sprendimų priėmimo stalo, tapsime meniu dalimi“, – cituodama 2026 m. Davoso ekonomikos forume Marko Carney išsakytas mintis, pabrėžė pranešėja. Jos teigimu, ateities atsparumas priklausys ne tik nuo kariuomenių, bet ir nuo energetinių tinklų saugumo, duomenų sistemų stabilumo bei visuomenės gebėjimo atpažinti manipuliacijas skaitmeninėje erdvėje. 

Sekcijų diskusijose – mokslo grįstos inovacijos verslo transformacijai

„Business and Technology Conference 2026“ sekcijose vyko teminiai pranešimai ir diskusijos, kuriose savo tyrimų rezultatus ir įžvalgas pristatė mokslininkai, studentai, tyrėjai bei užsienio akademiniai partneriai. Pristatyti darbai ir straipsniai rėmėsi moksline metodologija, naujausiais duomenimis ir analitiniais sprendimais, nagrinėjant dirbtinio intelekto, automatizavimo, skaitmenizacijos, duomenų analitikos ir tvarumo temas. Diskusijų metu dalyviai dalijosi naujomis idėjomis bei galimais technologiniais sprendimais, akcentuodami tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir mokslo vaidmenį kuriant inovatyvius, ateities poreikiams pritaikytus sprendimus.

Tvarus ir išmanus verslo atsparumas – kelias į ateitį

Šią tarpdisciplininę konferenciją organizavo Kauno kolegijos Verslo fakultetas kartu su Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultetu. Prie renginio sėkmės prisidėjo partneriai – tarptautinis tinklas UNINOVIS bei „Europe Direct Alytaus-Marijampolės apskritys“.

Šių metų renginyje akcentuota, kad verslo atsparumas nėra galutinis tikslas, o nuolatinis procesas. Įmonėms, norinčioms ne tik išlikti, bet ir klestėti neapibrėžtumo laikais, reikia strateginės perspektyvos, gebėjimo integruoti aukštąsias technologijas ir drąsos bendradarbiauti peržengiant sektorių ribas. Kauno kolegija, skatindama tarpdiscipliniškumą ir mokslo bei verslo sinergiją, išlieka šių procesų centre, padėdama kurti tvarią ir konkurencingą Lietuvos ateitį.