Kodėl jaunimas dalinasi melagienomis? Verslo fakulteto studentės tyrimo įžvalgos pristatytos žiniasklaidoje

Beveik pusė Z kartos atstovų nepasitiki socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, tačiau tai negarantuoja jų atsparumo dezinformacijai. Tokie rezultatai paaiškėjo Kauno kolegijos studentės Austėjos Gėgžnaitės atliktame tyrime „Dezinformacijos poveikis skaitmeninėje erdvėje Z kartos atstovams“. 

Duomenys atskleidė paradoksalią situaciją: jauni žmonės gana kritiškai vertina internete randamą turinį, tačiau tam tikri socialiniai ir informacinės aplinkos veiksniai vis tiek didina polinkį dalytis klaidinančia informacija.

Asmeninė patirtis virto moksliniu tyrimu

Kauno kolegijos Verslo fakulteto Skaitmeninės ir kūrybinės komunikacijos studijų programą netrukus baigsianti tyrimo autorė pasakoja, kad pasirinkti šią temą ją paskatino asmeninės patirtys skaitmeninėje erdvėje.

„Pati esu Z kartos atstovė ir ne kartą esu susidūrusi su dezinformacija socialiniuose tinkluose. Esu patekusi į situacijas, kai draugai man atsiųsdavo melagingą informaciją, o kartais ir pati pasidalydavau ja su draugais manydama, kad ji yra teisinga. Vėliau paaiškėdavo, kad informacija buvo klaidinanti“, – prisipažįsta studentė.

Pasak jos, būtent tokios situacijos paskatino gilintis į šį reiškinį akademiškai. „Kadangi didelę dalį informacijos gauname būtent iš socialinių tinklų, man buvo įdomu ištirti, kaip dezinformacija veikia Z kartą ir kokie veiksniai lemia jos sklaidą“, – teigia A. Gėgžnaitė.

Tyrimas buvo įgyvendintas dalyvaujant Lietuvos mokslo tarybos programoje „Studentų tyrimai semestrų metu“. Studentė apklausė 401 Z kartos atstovą ir analizavo veiksnius, skatinančius dalytis dezinformacinėmis žinutėmis.

Informacijos netrūksta, tačiau ją atsirinkti tampa vis sunkiau

Analizuojant jaunų žmonių informacijos vartojimo įpročius paaiškėjo, kad viena ryškiausių problemų skaitmeninėje erdvėje yra ne informacijos trūkumas, o jos perteklius. 44 proc. respondentų sutiko, kad didelis informacijos kiekis trukdo atsirinkti svarbią informaciją, o 40,25 proc. nurodė, kad dėl informacijos gausos jiems sunku susikoncentruoti į reikšmingą turinį.

Kartu tyrimas atskleidė gana aukštą respondentų pasitikėjimą savo gebėjimais vertinti informaciją: daugiau nei pusė (57,75 proc.) respondentų teigė gebantys įvertinti, kuri informacija yra svarbi sprendžiant problemas, o 49,5 proc. nurodė prieš priimdami sprendimus įsitikinantys informacijos patikimumu. 

„Be to, 52 proc. respondentų teigė žinantys, kaip naudoti įvairius informacijos šaltinius informacijos tikrinimui, o 46,25 proc. žino, kaip patikrinti socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos tikrumą“, – sako tyrimo autorė.

Vis dėlto tyrimas parodė, kad pasitikėjimas savo gebėjimais dar nereiškia, jog jaunuoliai yra atsparūs dezinformacijai: „Labiausiai mane nustebino tai, kad daugelis respondentų demonstravo gana aukštą pasitikėjimą savo gebėjimu atpažinti klaidinančią informaciją. Tačiau tyrimas parodė, kad vien šių gebėjimų nepakanka, norint visiškai apsisaugoti nuo dezinformacijos poveikio“, – pažymi A. Gėgžnaitė.

Didžiausią poveikį darė ne informacijos stoka

Viena ryškiausių tyrimo išvadų atskleidė, kad dezinformacijos sklaidą gali lemti ne tik informacijos turinys ar gebėjimas ją įvertinti, bet ir socialiniai motyvai. Iš jų labiausiai išsiskyrė statuso siekis.

Įdomu tai, kad dauguma apklaustųjų tokio ryšio tiesiogiai nepripažino. Pavyzdžiui, 44,75 proc. respondentų nesutiko, kad dalinimasis naujienomis padeda įgyti statusą, o 41,75 proc. neigė, kad tai padeda sulaukti pagarbos.

„Nors dauguma respondentų tiesiogiai neigė statuso svarbą, statistinė analizė parodė, kad būtent statuso siekis buvo stipriausias veiksnys, susijęs su polinkiu dalytis dezinformacija. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis jaunų žmonių informacija dalinasi siekdami dėmesio, pripažinimo ar aktyvesnio dalyvavimo socialinėje erdvėje“, – aiškina A. Gėgžnaitė.

Ši išvada rodo, kad dezinformacijos sklaida skaitmeninėje erdvėje nėra vien faktų tikrinimo problema. Ji susijusi ir su tuo, kaip socialiniuose tinkluose kuriamas matomumas, pripažinimas bei dalyvavimo bendruomenėje jausmas.

Kritiškai vertina nuomonės formuotojus, tačiau jų įtaka išlieka

Dar viena svarbi tyrimo išvada susijusi su nuomonės formuotojų turiniu. Apklausos duomenys parodė, kad dauguma respondentų juos vertina gana skeptiškai. Beveik pusė apklaustųjų nesutiko, kad nuomonės formuotojai yra sąžiningi, nuoširdūs ar pasižymi aukštais moraliniais principais. Tačiau regresinės analizės rezultatai atskleidė kitokią tendenciją. 

„Nustatyta, kad kuo palankiau respondentai vertino nuomonės formuotojų turinį, tuo didesni buvo jų ketinimai dalytis dezinformacinėmis žinutėmis. Taip pat nuomonės formuotojų turinys buvo reikšmingai susijęs su dalinimosi dezinformacija elgsena“, – teigia A. Gėgžnaitė.

Anot jos, šie rezultatai rodo, kad nuomonės formuotojai išlieka svarbiu informacijos sklaidos kanalu, galinčiu daryti įtaką jaunų žmonių elgsenai socialiniuose tinkluose.

Studentų tyrimai padeda suprasti visuomenės iššūkius

Tyrimo vadovė, Kauno kolegijos Verslo fakulteto Komunikacijos katedros tyrėja doc. dr. Ligita Zailskaitė-Jakštė pabrėžia, kad tokie studentų darbai leidžia analizuoti aktualias visuomenės problemas ir kartu stiprina studentų mokslines kompetencijas. Pasak jos, viena svarbiausių tyrimo išvadų susijusi su medijų raštingumu ir kritiniu mąstymu. 

„Tyrimu identifikuota, kad medijų raštingumas yra negatyviai susijęs su intencijomis dalytis dezinformacinėmis žinutėmis. Kritinis mąstymas taip pat yra negatyviai susijęs su dalinimosi elgsena. Šie dėsningumai rodo, jog supratimas mus supančio naujienų konteksto ir kritinis mąstymas tampa esminiais saugikliais, neleidžiančiais dezinformacijai plisti toliau“, – dalinasi doc. dr. L. Zailskaitė-Jakštė. 

Mokslininkės teigimu, studentės darbas turi potencialo būti plėtojamas ir toliau: „Vertėtų praplėsti tyrimą panaudojant Kauno kolegijos laboratorijoje „SenseTrack Lab“ turimą įrangą. Tuomet mes galėtume pamatuoti tikrąją elgseną, kai perskaitoma dezinformacinė žinutė“.

Šis aspektas atskleidžia ir platesnį Kauno kolegijos vaidmenį – studentų baigiamieji darbai tampa ne tik studijų rezultatų išraiška, bet ir pagrindu tolesniems moksliniams tyrimams, kuriuose pasitelkiamos pažangios tyrimų technologijos.

Atsparumą dezinformacijai stiprina ne tik žinios, bet ir informacijos vartojimo įpročiai 

Kalbėdama apie atsparumą dezinformacijai, doc. dr. L. Zailskaitė-Jakštė pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys išlieka nuolatinis mokymasis ir gebėjimas kritiškai vertinti informaciją.

„Mano pirmoji rekomendacija – nuolat mokytis“, – sako tyrėja.

Pasak jos, atsparumas klaidinančiai informacijai susijęs ne tik su gebėjimu tikrinti šaltinius, bet ir su kasdieniais informacijos vartojimo įpročiais – kiek laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, kokiais šaltiniais remiamasi ir ar žmogus geba atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto.

„Remiantis 2026 m. Pasauline laimės ataskaita, jaunuoliai, socialinėje žiniasklaidoje praleidžiantys daugiau nei 5 valandas per dieną, jaučiasi mažiau laimingi. Optimalus laiko intervalas yra iki vienos valandos per dieną. Vertėtų prisiminti, kad yra draugai, knygos, tradiciniai žiniasklaidos kanalai ir kitos įdomios sritys“, – teigia doc. dr. L. Zailskaitė-Jakštė.

Gebėjimas atpažinti dezinformacijos naratyvus tampa dar aktualesniu sparčiai keičiantis technologijoms ir augant dirbtinio intelekto įrankių vaidmeniui kuriant turinį. Nos tyrimu nustatyta, kad dirbtinio intelekto raštingumas nėra veiksnys, kuris lemia dalinimąsi dezinformacinėmis žinutėmis, bet supratimas, kaip dirbtinio intelekto įrankiai veikia, mokosi, iš kur gauna duomenis – yra būtinas.

„Vienos technologijos keičia kitas, bet žmogiškasis faktorius išlieka svarbiausiu. Kiekvienas jaunas žmogus pirmiausia turi ugdyti save ir augti kaip asmenybė, suprasti savo emocines būsenas bei stiprinti istorinę atmintį“, – pabrėžia mokslininkė.

A. Gėgžnaitės tyrimas yra vienas iš pavyzdžių, kaip Kauno kolegijos Verslo fakultete ugdoma studentų mokslinė veikla padeda analizuoti aktualias visuomenės problemas. Tokie darbai ne tik stiprina studentų tyriminius gebėjimus, bet ir prisideda prie duomenimis grįstų diskusijų apie informacinį atsparumą, medijų raštingumą ir visuomenės gebėjimą orientuotis sudėtingoje skaitmeninėje aplinkoje. 

Straipsnis publikuotas portale 15min.lt