Kauno kolegijoje įsibėgėjo Tarptautinė savaitė „Connecting Minds, Empowering Futures“

Šią savaitę Kauno kolegijoje šurmuliuoja gausus būrys svečių iš daugiau nei 20-ies šalių – nuo kaimyninės Latvijos iki tolimosios Japonijos. Įvairių aukštųjų mokyklų atstovus Lietuvoje subūrė kasmetinė Tarptautinė savaitė, kurios šių metų tema – „Connecting Minds, Empowering Futures“.

Renginio atidarymo metu Kauno kolegijos direktorius pabrėžė, kad šis susitikimas atspindi bendrą aukštojo mokslo misiją – kurti ateitį per bendradarbiavimą. Anot kolegijos vadovo, ši savaitė yra skirta trims pagrindinėms sritims: duomenims, įvairovei ir skaitmeninei Europai, kurios formuoja šiuolaikinį švietimo veidą. 

Kreipdamasis į susirinkusius svečius, aukštosios mokyklos vadovas akcentavo, kad inovacijos ir taikomieji tyrimai šiandien neįsivaizduojami be strateginio duomenų valdymo, leidžiančio aukštosioms mokykloms išlikti Europos švietimo priešakyje.

Kalbėdamas apie technologijų ir žmogaus santykį, dr. A. Brusokas pastebėjo, kad vien technologinės pažangos nepakanka. Jo teigimu, tarpkultūrinė kompetencija ir įvairovė yra tie elementai, kurie daro akademines institucijas stipresnes. 

„Mokydamiesi iš tarpusavio skirtumų, mes kuriame įtraukesnę ateitį visiems studentams, o lyderystė skaitmeninėje transformacijoje yra būtina norint užtikrinti, kad absolventai būtų pasiruošę konkuruoti globalioje darbo rinkoje. Mes pasiekiame aukštumų ne izoliacijoje, o dirbdami kartu“, – pabrėžė Kauno kolegijos direktorius, kviesdamas partnerius šią savaitę tiesti naujus bendradarbiavimo tiltus ir kloti pamatus bendriems ateities projektams.

„Erasmus+“: dėmesys talentams

Ši direktoriaus brėžiama strateginė kryptis glaudžiai siejasi su atidaryme aptartais programos „Erasmus+“ pokyčiais po 2028 metų. Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė atkreipė dėmesį, kad programos evoliucija bus orientuota į atsparios, konkurencingos ir darnios Europos Sąjungos kūrimą, stiprinant europietiškąsias vertybes.

Pasak pranešėjos, šiandieninėje geopolitinėje aplinkoje švietimas privalo prisiimti lyderystę reaguojant į krizes, todėl programa sieks tapti dar įtraukesne ir prieinamesne. Kartu buvo pristatyta ir ambicinga naujovė – planai suteikti stipendijas besimokantiems tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, žaliosios technologijos, kibernetinis saugumas, sveikatos priežiūra ir skaitmeninės inovacijos.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad viena pilnos studijų programos stipendija strateginėje srityje kainuoja tiek pat, kiek 25 dalinės mobilumo išvykos, todėl šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos tarp Europos Komisijos, valstybių narių ir nacionalinių agentūrų dėl galutinio biudžeto paskirstymo“, – pažymėjo G. Kaklauskienė bei pridūrė, kad pagrindinis šios iniciatyvos tikslas yra išlaikyti talentus Europoje, suteikiant jiems aukščiausios kokybės išsilavinimą.

Verslas ir mokslas – viena kultūra

Verslo ir mokslo partnerystės svarbą konferencijoje išryškino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius. Pranešėjo teigimu, Lietuvai, neturinčiai gausių gamtinių išteklių, vienintelis kelias į klestėjimą yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir nuolatinį mokymąsi.

Verslo bendruomenės atstovas pabrėžė, kad verslas ir mokslas neturėtų būti suvokiami kaip dvi skirtingos sferos, teigdamas, jog tai yra viena kultūra, kurioje inovacijos gimsta per abipusį pasitikėjimą ir glaudų bendradarbiavimą. Jo nuomone, kiekvienas aukštosios mokyklos dėstytojas ar tyrėjas turėtų būti savotiškas verslo partneris, padedantis spręsti realias rinkos problemas.

Kalbėdami apie ateities talentų ugdymą, verslo atstovas akcentavo ankstyvojo ugdymo svarbą: „Pavyzdžiui, finansinio raštingumo bei verslumo pagrindai turėtų pasiekti vaikus dar darželyje, o talentų paieška privalo prasidėti gerokai anksčiau nei studentas peržengia aukštosios mokyklos slenkstį.“

R. Varkulevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad be stiprių lyderių moksle ir versle nepavyks pasiekti proveržio skaitmenizacijos ar dirbtinio intelekto srityse. Pasak jo, sėkmingas bendradarbiavimas tarp Kauno kolegijos ir verslo bendruomenės yra puikus pavyzdys, kaip akademinės žinios gali būti transformuojamos į praktinius sprendimus, padedančius Lietuvos įmonėms konkuruoti globaliose rinkose.