Investicija, kuri atsiperka: kokią grąžą šiandien duoda IT ir technologijų studijos?
IT ir technologijų specialistų paklausa šiandien auga vienu sparčiausių tempų darbo rinkoje. Europos Sąjungoje jau dabar trūksta daugiau nei 500 tūkst. IT specialistų, o Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs“ ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 m. pasaulyje gali atsirasti dešimtys milijonų naujų darbo vietų, ypač technologijų ir skaitmenizacijos srityse.
Apie tai, kaip augantis IT ir technologijų sričių specialistų poreikis keičia studijų procesą ir kokių įgūdžių šiandien tikisi darbdaviai, pasakoja Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto prodekanė mokslui dr. Dalė Šumskienė bei Kibernetinių sistemų ir saugos studentas Dainius Rainys.
IT krypties pasirinkimas: tarp abejonių ir aiškaus apsisprendimo
Kauno kolegijos trečio kurso studentas D. Rainys teigia, kad sprendimas rinktis IT kryptį brendo anksti, tačiau galutinis pasirinkimas nebuvo greitas ar lengvas.
„Renkantis studijas 12 klasėje, jau seniai buvau apsisprendęs, kad savo ateitį noriu sieti su informacinėmis technologijomis. Tačiau pagrindinė problema buvo ta, kad tai labai plati sritis, turinti daug specializacijų, todėl buvo sunku apsispręsti, kurią kryptį pasirinkti“, – pasakoja jis.
Vaikinas prisimena, kad atėjus prašymų priimti studijuoti pildymo laikotarpiui atrado Kibernetinių sistemų ir saugos studijas. Daugiau pasidomėjus studijų programa, dėstomais dalykais bei sužinojus apie galimybę įgyti dvigubą diplomą, abejonių dėl pasirinkimo neliko: „Todėl pirmu numeriu pasirinkau būtent šias studijas.“
Kaip dar vieną studijų Kauno kolegijoje privalumą vaikinas išskiria tai, kad čia teorinės žinios persipina su praktinių įgūdžių lavinimu. Dėl to, pasak studento, dar studijų pradžioje atsirado aiškesnis supratimas apie IT sritį, o kartu – ir noras dar daugiau mokytis bei gilinti žinias už auditorijos ribų. Įgytas pagrindas ir augantis pasitikėjimas savo gebėjimais netruko duoti rezultatų.
„Įgytos žinios ir didesnis pasitikėjimas savo gebėjimais leido lengviau susirasti praktikos vietą jau antrame kurse, o trečiame – įsidarbinti norimoje srityje. Šios studijos man suteikė ne tik teorinių žinių, bet ir padėjo ugdyti savarankiškumą, atsakomybę bei gebėjimą nuolat mokytis“, – pasakoja Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto studentas.
Studijos profesiniam ir asmeniniam augimui
Tai, kad studijose itin svarbu teorinių žinių ir praktinių įgūdžių dermė, pabrėžia ir dr. D. Šumskienė. Ji pažymi, kad studijų metu studentai mokosi ne tik technologinių procesų, bet ir kaip juos optimizuoti, mažinti poveikį aplinkai bei kurti ilgalaikę vertę verslui ir visuomenei.
„Šiandien technologijų ir tvarumo sinergija tampa neatsiejama nuo bet kurios modernios studijų krypties. Fakultete realizuojamos studijų programos atliepia rinkos pokyčius: studijų metu didelis dėmesys skiriamas tvariam išteklių naudojimui, atsinaujinančiai energetikai, išmaniajam ūkininkavimui bei skaitmeninių sprendimų taikymui“, – sako dr. D. Šumskienė.
Tuo tarpu D. Rainys atskleidžia, kad Kauno kolegija jam suteikia galimybę augti ne tik kaip būsimam specialistui. Aktyvus įsitraukimas į popaskaitines veiklas, pažymi jis, stiprina bendravimo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje įgūdžius, kurie IT srityje yra ne mažiau svarbūs nei techninės žinios.
Kaip vertingą patirtį studentas prisimena ir dalyvavimą „Erasmus+“ mainų programoje, kuri leido į studijas pažvelgti plačiau: „Buvo įdomu dirbti prie projektų komandose, sudarytose iš skirtingų kultūrų žmonių. Apskritai, tokios patirtys leidžia geriau suprasti ne tik technologinę, bet ir tarptautinę darbo aplinką, kurioje šiandien vis dažniau dirba IT specialistai.“
Karjeros galimybės atsiveria dar studijuojant
Vienas dažniausiai abiturientų keliamų klausimų – ar įmanoma pradėti karjerą dar studijų metu. Didelis IT ir technologijų sričių specialistų poreikis neretai skatina darbdavius būsimųjų specialistų ieškoti jiems dar nebaigus studijų.
Pasak dr. D. Šumskienės, pagal 2025 m. absolventų apklausos duomenis, daugiau nei pusė fakulteto studentų jau dirbo dar studijų metu, o tai rodo sėkmingą jų ankstyvą integraciją į darbo rinką. Tačiau ji pažymi, kad svarbus ir pačių studentų pasirengimas: „Dėl praktinių darbų, kūrybinių dirbtuvių ir praktikų verslo įmonėse studentai įgyja realios patirties, todėl dažnai pradeda dirbti pagal specialybę dar nebaigę studijų.“
Tai, pasak prodekanės mokslui, galioja ne tik IT srityje – panašios tendencijos matomos ir inžinerijos, technologijų bei gamybos sektoriuose, kur praktiniai įgūdžiai ypač vertinami.
Dr. D. Šumskienė akcentuoja, kad studijų metu studentai skatinami atrasti savo stipriąsias puses, nes skirtingos technologijų kryptys reikalauja skirtingų kompetencijų – nuo analitinio mąstymo iki gebėjimo dirbti su sudėtingomis sistemomis.
Anot prodekanės mokslui, būtent ankstyvas krypties pasirinkimas ir praktinis įsitraukimas leidžia studentams greičiau suprasti, kur jie gali kurti didžiausią vertę: „Svarbu, kad studentai kuo anksčiau įsitrauktų į praktines veiklas, projektus ir gyvenimiškų situacijų sprendimą – tai padeda daug aiškiau pamatyti savo profesinę kryptį.“
Dirbtiniam intelektui keičiant darbo rinką, dr. D. Šumskienė pabrėžia, kad tiek IT, tiek technologijų srityje gebėjimas dirbti su neapibrėžtomis situacijomis šiandien tampa esminiu įgūdžiu.
„Dirbtinis intelektas perima pasikartojančias užduotis, todėl vis svarbiau gebėti matyti platesnį kontekstą, suprasti, kas vyksta sistemoje ir kodėl vienas ar kitas sprendimas apskritai reikalingas. Studentai šiandien susiduria su užduotimis, kurios labai artimos realiai darbo aplinkai – jie ne tik kuria sprendimus, bet turi įvertinti jų veikimą ir pasekmes“, – dalinasi Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto prodekanė mokslui.
Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 40 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.
Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.
Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinį bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.
Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje galima rasti čia.
Straipsnis publikuotas „Kauno dienoje“
Projektas įgyvendinamas pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.
