Paroda „Nuo vandenyno gelmių iki graikų mitologijos“
Aprašymas
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijai bendradarbiaujant su Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla (Šv. Gertrūdos g. 33, Kaunas) nuo 2026.02.23 d. iki 2026.03.15 d. bus eksponuojama Objektinio meno studijų programos studentų Gamtos formų studijų praktikos metu įgyvendintų siužetinių spalvotų grafinių piešinių paroda.
Parodoje rodomuose paveiksluose matomas individualus kiekvieno studento požiūris į gamtos studijas, perteikiant savitus iliustratyvius spalvotus piešinius, per pasirinktus siužetinius ieškojimus. OM3 studentai Gamtos formų studijose išryškina įvairiapusį ir žavingą gamtos pasaulio istorijas – florą ir fauną bei jų grožį. Parodą puošia, kvapą gniaužiantis piešiniai, tai dekoratyvinių iliustratyvių kompozicijų rinkinys, kuriuose kiekvienas studentas interpretuoja kūrinių išieškotas kompozicijas, kurios kruopščiai sukurtos taip, kad įkūnytų individualų studento gamtos suvokimą su žaisminga interpretacija. Šie išskirtiniai kūrybiški piešiniai atskleidžia jaunųjų menininkų meistriškumą išgauti subtilias detales, niuansuotas tekstūras ir subtilius bei ryškius gamtos atspalvius. Nesvarbu, ar vaizduojamas Alpių edelveisas, ar didingas sklandančio paukščio skrydis, ar Graikų mitologijų dievybės su rymojančia paukšte harpija, ar vandenyno gelmių fauna, kiekvienas kūrinys kviečia stebėtoją pasmalsauti užburiančiu ir nuolat besikeičiančiu gamtos pasauliu. Ši įspūdinga paroda kviečia tyrinėti ir įvertinti gamtos pasaulio stebuklus ir magiją, atskleidžiant dažnai nepastebimus, tačiau nepaprastus floros ir faunos bruožus su baltai tobulomis marmurinėmis graikų mitologijos dievybėmis.
Šios parodos kūriniai ne tik demonstruoja studento žingeidumą bei jo sugebėjimus perteikti gamtos grožį, išryškina savitą individualumą per išieškotus kompozicinius elementus bei jų pritaikomumą ateityje. Naudodami simetriją, asimetriją, disimetriją, proporcijas, kontrastą, niuansus, ritmą ir harmoniją, jaunieji menininkai tolesniame kūrybos procese sukūrė unikalias kompozicijas, kurias vėliau gali taikyti stiklo ir keramikos, odos ir tekstilės studijose.
Parodos dalyviai: Daiva Kupstienė, Laura Grybauskaitė, Samanta Vildytė, Vilius Paulauskas, Augusta Berta Klišytė.
Daiva Kupstienė „Žemės gyvybingumas – ramybės ir laisvės harmonija“. Mielos kaimo istorijos – jaučių šeimynos nuo seno simbolizuoja harmoniją tarp žmonijos ir gamtos. Šie gyvūnai įkūnija žemės gyvybingumą – karvytės su jų švelnumu ir maitinančiu pienu, ir veržlūs buliai su savo jėga ir įgimta energija. Nepaliesto laukinio pasaulio drama atsiveria kalnų erdvėje. Kalnų ožių šeimynos – tai gamtos išskirtinės skulptūros, kurios įsikūnijusios judesyje ir pusiausvyroje. Jų choreografinis gyvenimas persismelkęs pasitikėjimu savimi ir absoliučia dermių pusiausvyra gamtoje.
Laura Grybauskaitė „Maskuotės meistrai“. Gyvūnų raštai gamtoje padeda apsisaugoti nuo tykančių pavojų. Vieni iš jų yra chameleonai, turintys maskuotę, kuri keičiasi kintant aplinkai. Šie gyvūnai keičia spalvas, norėdami būti nematomais ir netampančiais kažkieno grobiu. Kita savybė jų – ryškios spalvos, įspėjančios apie pavojingą ar net nuodingą kąsnį, atbaidantį būti kažkieno pagriebtam. Visi gyvi organizmai gamtoje išlaiko pusiausvyrą, kuri harmoningai egzistuoja gamtos pasaulyje.
Samanta Vildytė „Vandenyno gelmių ateiviai“. Panėrus į ramų mėlyną vandenyną, atsiveria juoda tuštuma, kuri atrodo praryja bet kokį šviesos pėdsaką. Šioje tamsoje giliavandenės būtybės spindi tarsi žvaigždės, išsibarsčiusios po naktinį „vandenyno dangų“ ir skleidžiančios hipnotizuojantį švytėjimą. Jų formos beveik nežemiškos, o kūnai minkšti, plastiški ir permatomi. Jūros drugeliai, kurie, tarsi skraido per juodą tuštumą, juos persekiojantys jūros angelai, sukuria kvapą gniaužiančią sceną, kuri atrodo išties nežemiška.
Vilius Paulauskas „Graikų mitologijos dievybės su paukšte harpija, dykumų kupranugariu ir medžiokliniais skalikais“. Graikų mitologijos dievybės perteikiamos lyg marmuro skulptūros sustingusios laiko labirintuose, kurias stebi paukštė harpija. Medžioklės deivė Artemidė (Diana) vaizduojama su trofėjų laukiančiais skalikais. Visų trijų subtilių piešinių kompozicijų grįžtamasis ryšys į dykumos gyvenimą Sacharoje, stebinčio kupranugario baltai marmurines graikų mitologijos dievybes.
Parodos kuratorė: Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos dėstytoja Sigita Grabliauskaitė
Parodos koordinatorė: Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos dėstytoja dr. Raimonda Simanaitienė
Galerija