Čia noras kurti tampa profesija: Kauno kolegijos Menų akademija ugdo naują kūrėjų kartą

Nors kūrybinės studijos siejamos su įkvėpimu, individualia saviraiška, šiandien jos taip pat reiškia gebėjimą veikti pasaulyje už studijų ribų – suprasti kontekstą, dirbti su klientu, pristatyti idėją ir ją įgyvendinti. Tokią kryptį studentams siūlo Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija. Pasak jos vadovės Mildos Rutkauskaitės, studijų esmė slypi balanse tarp kūrybos ir profesionalumo.

Akademijoje vykdomos keturios studijų kryptys – dizaino, medijų meno, dailės ir meno objektų restauravimo, o studentai gali rinktis iš kelių skirtingų studijų programų. Čia prasideda kelias iš auditorijos į profesinį lauką.

Kūrybiškumas – daugiau nei idėja

Menų akademijoje siūlomos studijų programos skiriasi savo pobūdžiu, metodais ir kūrybine logika, tačiau visos jos remiasi tuo pačiu pagrindu. Kaip teigia M. Rutkauskaitė, kūrybiškumas čia suprantamas plačiau nei vien idėjų generavimas.

„Nepaisant šio skirtingumo, visas programas jungia bendras pagrindas – kūrybiškumas, suvokiamas ne tik kaip gebėjimas generuoti idėjas, bet ir kaip gebėjimas jas įgyvendinti, reflektuoti ir pagrįsti“, – sako Menų akademijos vadovė.

Studijų procesas orientuotas į nuoseklų augimą. M. Rutkauskaitė pasakoja, kad studentai eksperimentuoja ir mokosi savo kūrybą pristatyti ir pritaikyti praktiškai. Akademijoje siekiama sukurti aplinką, kurioje saviraiška būtų neatsiejama nuo konkrečių poreikių.

Pasak pašnekovės, galutinis tikslas – absolventas, kuris turi aiškią kūrybinę kryptį, tvirtą vertybinį pagrindą ir gebėjimą sėkmingai darbuotis šiuolaikinėse kūrybinėse industrijose.

Kaip keičiasi šiuolaikinės menų studijos

Pašnekovė akcentuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį menų studijos iš esmės pasikeitė. Nuo aiškiai apibrėžtų disciplinų ir techninių įgūdžių ugdymo pereita prie daug platesnio, tarpdisciplininio ir kontekstualaus požiūrio.

„Anksčiau menų studijos dažniau buvo orientuotos į individualią kūrybinę raišką ir meistriškumą konkrečioje srityje. Šiandien jos apima ir gebėjimą dirbti kompleksiškame, nuolat kintančiame kultūriniame, socialiniame bei technologiniame lauke“, – sako M. Rutkauskaitė.

Menų akademijoje studentai mokosi derinti meną, dizainą, technologijas ir net socialinius tyrimus, todėl, pasak M. Rutkauskaitės, svarbu tampa ne tik „ką sukurti“, bet ir „kodėl“, „kam“ bei „kaip tai veikia platesniame kontekste“.

„Ne mažiau svarbios ir skaitmeninės kompetencijos, kurias studentai įvaldo Menų akademijoje. Nuo skaitmeninės kūrybos, vizualizacijų, 3D modeliavimo iki gebėjimo pristatyti ir komunikuoti kūrybinius rezultatus virtualiose platformose“, – dalinasi pašnekovė.

Tačiau technologijos – tik viena pusė. Lygiagrečiai stiprinami gebėjimai dirbti komandoje ir kurti savo veiklą. M. Rutkauskaitė pažymi, kad studentai aktyviai dalyvauja praktiniuose projektuose, kur išbando visą kūrybinį procesą – nuo idėjos iki galutinio rezultato.

Kūrybinės studijos dažnai siejamos su individualumu, tačiau šiandien vis svarbiau gebėti jį suderinti su rinkos poreikiais. Menų akademijoje šis balansas laikomas vienu svarbiausių tikslų. Anot M. Rutkauskaitės, studentams ypač svarbu suprasti, kaip jų kūrybinės idėjos veikia rinkoje: kaip jos pasiekia auditoriją, kokią funkciją atlieka, kokią vertę kuria.

„Lygiagrečiai stiprinamos antreprenerystės ir komunikacijos kompetencijos – studentai mokosi pristatyti savo darbus, kurti portfolio ir pozicionuoti save kaip profesionalą“, – sako ji ir priduria: toks derinys ir lemia absolventų paklausą – jie geba ne tik kurti, bet ir pagrįsti savo kūrybinius sprendimus bei pritaikyti juos šiandienos kontekste.

Projektai, kurie išeina už auditorijos ribų

Vienas ryškiausių Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos bruožų – studijos, paremtos tikrais užsakymais. Studentų darbai dažnai nelieka tik akademinėje erdvėje, o tampa realiai pritaikomais ir naudojamais sprendimais. Kaip pavyzdį M. Rutkauskaitė pateikia bendradarbiavimą su Jonavos rajono savivaldybe.

„Savivaldybė patikėjo Menų akademijos studentams sukurti naują miesto logotipą, ir tai nebuvo akademinė užduotis, o realus konkursas su komisijos ir visuomenės vertinimu. Nugalėjęs darbas šiandien naudojamas oficialioje miesto komunikacijoje“, – dalinasi Menų akademijos vadovė.

Bendradarbiavimas su savivaldybe tęsiasi ir kituose projektuose, pavyzdžiui, kuriant interjero sprendimus viešosioms erdvėms. Pasak M. Rutkauskaitės, tokios užduotys leidžia suprasti, kaip kūryba pasireiškia praktikoje – nuo vartotojo patirties iki institucinio identiteto formavimo.

„Studentai taip pat kūrė vizualinį identitetą Lietuvos sporto muziejui, o kita grupė rengė interjero vizualizacijas Nacionalinio Kauno dramos teatro erdvėms. Tuo metu meno objektų restauravimo studentai dirba su realiomis muziejinėmis vertybėmis, atkeliaujančiomis iš įvairių Lietuvos muziejų“, – pasakoja M. Rutkauskaitė.

Ji pažymi, kad tarptautiškumas – dar viena svarbi kryptis Menų akademijoje. Pavyzdžiui, vienas iš tarptautinių projektų, kuriuose dalyvavo studentai, apėmė visą kūrybinę grandinę: nuo idėjos generavimo Italijoje iki techninių brėžinių Čekijoje, prototipavimo Slovėnijoje ir galutinio pristatymo Lietuvoje. 

„Tokie projektai leidžia patirti visą produkto kūrimo grandinę realioje tarptautinėje aplinkoje“, – apibendrina M. Rutkauskaitė.

Kojas apšyla jau studijų metu

Dažnas stojantysis svarsto, kada prasidės „tikroji praktika“. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijoje atsakymas paprastas – ji prasideda nuo pirmųjų studijų metų.

„Studentas Menų akademijoje patirtį kaupia ne po studijų, o viso studijų proceso metu – nuosekliai, įvairiose aplinkose ir vis platesniame profesiniame kontekste“, – teigia M. Rutkauskaitė.

Ji pažymi, kad studijų metų ypatingas dėmesys skiriamas ir tarptautinės patirties kaupimui dalyvaujant „Erasmus+“ programoje. Nors neretai pirmoji mintis, pagalvojus apie šią programą, yra susijusi su studijų procesu, M. Rutkauskaitė atkreipia dėmesį, kad Menų akademijos studentai itin skatinami rinktis ir „Erasmus+“ praktiką. Tokios tarptautinės patirtys, pasak jos, neretai tampa svarbiu karjeros startu.

„Menų akademija bendradarbiauja su įvairiomis įmonėmis, organizacijomis įvairiose Europos šalyse: Latvijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje ir kitur, todėl studentams, atsižvelgiant į jų studijų programą, yra sudaromos sąlygos praleisti kelis mėnesius kaupiant profesinę patirtį pasirinktoje užsienio valstybėje“, – pasakoja M. Rutkauskaitė. 

Apibendrindama studijas Menų akademijoje, ji įvardina aiškią kryptį – orientacija į veiksmą. Studijos čia grindžiamos realiais projektais, bendradarbiavimu su partneriais ir nuosekliu pasirengimu būsimoms gyvenimiškoms užduotims.

„Mūsų stiprybė – ne pažadas, o praktika: studentas čia ne tik kuria, bet ir išmoksta veikti kaip profesionalas dar studijų metu. Gebėjimas apjungti kūrybiškumą ir verslumą keičia požiūrį į menų studijas. Jos tampa ne atsieta kūrybos erdve, o nuosekliu pasirengimu profesiniam keliui – ten, kur idėjos turi pagrindą, kryptį ir aiškią vietą šiandienos kūrybinių industrijų lauke“, – įsitikinusi Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos vadovė.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 40 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinį bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje galima rasti čia.

Straipsnis publikuotas „Kauno dienoje“

Projektas įgyvendinamas pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.