„Apkalbos 2026“: drąsūs jaunieji dizaineriai podiumą pavertė erdve socialinėms žinutėms
Tarptautinio mados renginio „Apkalbos 2026“ finalinis vakaras subūrė jaunuosius kūrėjus iš Lietuvos, Latvijos ir Suomijos. Šiemet Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto organizuojamame renginyje buvo pristatyta penkiolika kolekcijų, kurios tapo savotišku jaunosios kartos kūrybinių idėjų žemėlapiu, o jame atsispindėjo šiandien aktualios temos – tapatybė, atmintis, laisvė, tvarumas, žmogaus ryšys su aplinka ir nuolatinė naujų formų paieška.
Renginio sumanytoja ir ilgametė puoselėtoja Stella Kasperavičienė pabrėžia, kad „Apkalbos“ yra svarbi kūrybinė platforma, suteikianti galimybę pristatyti naujas idėjas, eksperimentuoti su formomis, spalvomis ir medžiagomis bei atskleisti individualų kūrybinį braižą. „Tokie renginiai ne tik leidžia dizaineriams parodyti savo talentą, bet ir skatina mados industrijos atsinaujinimą, nes būtent jaunieji kūrėjai dažnai pasiūlo drąsiausius ir inovatyviausius sprendimus. Tai erdvė, kurioje kyla originalios idėjos, atsiskleidžia kūrybinė drąsa ir formuojasi ateities mados tendencijos“, – sako S. Kasperavičienė.
Anot jos, podiumu žengiantys modeliai žiūrovams pristato ne tik drabužius, bet ir visą dizainerio sukurtą viziją. Kiekviena kolekcija pasakoja savitą istoriją, kuri atsiskleidžia per spalvas, siluetus, audinių faktūras ir kruopščiai apgalvotas detales. Jaunieji dizaineriai nevengia eksperimentuoti, todėl jų darbai išsiskiria originalumu, netikėtais sprendimais ir šiuolaikišku požiūriu į madą.
Šių metų kolekcijose dominavo tiek monochrominiai, santūrūs tonai, tiek šviesios ir ryškios spalvinės paletės. Podiume buvo galima išvysti lengvus, plazdančius audinius, architektūriškas konstrukcijas, skulptūriškus siluetus, odos ir metalo akcentus bei netikėtas audinių tekstūrų manipuliacijas.
Trapumas, virsmas ir gamtos įkvėpimai
Trapumo, virsmo ir gamtos temas tyrinėjo mados dizaino studijų antro kurso studenčių jungtinė kolekcija „Gyvas paviršius“, kurioje dominavo raukiniai, lengvi audiniai ir organiškos formos. Karinos ir Evelinos Černiauskaičių kolekcija „Sacharos žydėjimas“ išsiskyrė ryškia spalvine gama bei sudėtingomis konstrukcijomis, interpretuojančiomis sustabdyto žydėjimo idėją. Gertrūdos Sokaitės kolekcijoje „Jūratė“ legendos motyvai susiliejo su šiuolaikinės klasikos estetika, o Emilijos Buchovskytės „Bloom in Rot“ pasakojo apie irimą kaip natūralų transformacijos ir atsinaujinimo procesą.
Atminties ir vidinių būsenų pasakojimai
Atminties, vidinių būsenų ir asmeninių patirčių pasakojimai atsiskleidė Paulos Radavičiūtės kolekcijoje „Unscripted“, kurioje šifonas, veliūras, mezginiai ir plunksnos kūrė dialogą tarp idealizuoto įvaizdžio ir autentiškumo. Gintarės Litvinaitės kolekcija „Vėliau“ nagrinėjo prokrastinacijos temą per asimetriją, monochrominį kolorito sprendimą ir konstrukcinius kirpimus. Tėjos Macijauskaitės „Perfokorta“ kvietė mąstyti apie atminties sluoksnius, o Linos Grubliauskaitės „Prisiliesk“ kalbėjo apie artumo ir žmogiško ryšio ilgesį šiuolaikiniame pasaulyje.
Medžiagų eksperimentai ir miesto estetika
Konstrukcijų, medžiagų ir miesto estetikos eksperimentams dėmesį skyrė Gabija Stankevičiūtė, kolekcijoje „Metalo interliudas“ sujungusi mezginių švelnumą ir metalo tvirtumą. Latvijos atstovės Evikos Muizniece kolekcijoje „Vydabolss“ svarbų vaidmenį atliko autoriniai raštai bei tvarios mados principai. Ugnės Černauskaitės „Swallow“ kolekcija funkcionalumą derino su minimalistine estetika ir netikėtais konstrukciniais sprendimais, o Suomijos dizainerių Venlos Vihersalo ir Myrsky Matero kolekcija „The Romance of Urban Decay“ įkvėpimo sėmėsi iš Kauno architektūros, jos irimo grožį perteikdama sluoksniavimu, architektūriškais raukiniais ir plazdančiais audiniais.
Laisvė, tapatybė ir visuomenės lūkesčiai
Asmeninės laisvės, visuomenės lūkesčių ir žmogaus vietos socialinėse struktūrose temas savo kūryboje nagrinėjo Kamilė Kačinskaitė, kolekcijoje „Suvaržymai“ pasitelkusi akcentuotus pečius, odines detales ir grandinių motyvus. Medos Jokubauskaitės kolekcija „Sandoris“ analizavo vestuves, kaip socialinį susitarimą, bei santykį tarp asmeninio pasirinkimo ir visuomenės lūkesčių, o Lukas Svirplys kolekcijoje „patys kaLTi“ drabužį pavertė socialinio komentaro ir žmogaus teisių refleksijos priemone.
Pasak S. Kasperavičienės, pasiruošimas mados renginiui reikalauja glaudaus komandinio darbo – dizaineriai, modeliai, kirpėjai, vizažistai ir organizatoriai kartu kuria profesionalų ir estetiškai išbaigtą reginį. Tokia partnerystė ne tik leidžia pasiekti aukštą rezultatų kokybę, bet ir suteikia vertingos profesinės patirties visiems kūrybinio proceso dalyviams. „Mados renginys atskleidžia, kad mada yra kur kas daugiau nei drabužiai. Tai kūrybos, meno, saviraiškos ir bendradarbiavimo sintezė, kurioje kiekvienas komandos narys prisideda prie bendros sėkmės, – sako S. Kasperavičienė.
Straipsnis publikuotas portale delfi.lt
