Kauno kolegijos Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras: dešimtmetis technologinio proveržio ir lyderystės

Šiuolaikinėje aukštojo mokslo ekosistemoje informacijos ir mokslo centras atlieka strategiškai svarbų vaidmenį, tapdamas integralia studijų ir mokslinių tyrimų dalimi. Per dešimtmetį kryptingo ir nuoseklaus darbo, Kauno kolegijos Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras tapo šalies akademinių bibliotekų inovacijų lyderiu.

Pasak centro vadovės, Lietuvos bibliotekų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininkės dr. Linos Šarlauskienės, šis aukštosios mokyklos padalinys ne tik diegia pažangiausius technologinius sprendimus, bet ir formuoja nacionalinę akademinės etikos bei dirbtinio intelekto naudojimo kultūrą.

Tarptautinis pripažinimas

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė pabrėžia – Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras yra vienas svarbiausių padalinių, reikšmingai prisidedančių prie studijų bei taikomųjų mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimo ir jos tobulinimo.

„Šio centro veiklos kokybės lygis, teikiamų paslaugų įvairovė puikiai įvertinama tarptautinių studijų krypčių vertinimų metu. Pažymėtina, kad 2022 metais Kauno kolegijos veiklą vertinę tarptautiniai ekspertai biblioteką įvardino kaip gerosios praktikos pavyzdį, išskiriant jos modernumą, siūlomų išteklių kokybę, puikiai įrengtas studijų erdves grupiniam darbui ir individualiam mokymuisi“, – pažymi dr. I. Stravinskienė ir priduria, kad pastaraisiais metais ypatingas dėmesys šiame centre skiriamas mokslinei komunikacijai.

Inovacijų priešakyje: Kauno kolegija pirmoji šalyje diegia pažangiausius bibliotekų
įrankius

Bibliotekos ir mokslinės komunikacijos centro vadovė dr. L. Šarlauskienė pažymi, kad moderni infrastruktūra, atitinkanti studentų, dėstytojų ir tyrėjų poreikius, buvo kryptingai kuriama visą dešimtmetį. Tuo pačiu buvo siekiama, jog šis centras būtų moderni akademinė biblioteka teikiamomis inovatyviomis paslaugomis ir aktualiausiais informacijos ištekliais.

„Bibliotekos fizinės ir virtualios erdvės šiuo metu papildo viena kitą, yra persipynę ir integruotos įvairiomis paslaugomis ir įdiegtomis technologijomis: naujausiomis tarptautinėmis bibliotekinėmis sistemomis su el. išteklių tvarkymo galimybėmis, interaktyviu bibliotekos žemėlapiu, „Rialto“ įrankiu el. knygoms pirkti, „Ezproxy“ įrankiu el. ištekliams pasiekti duomenų bazėse ar virtualioje bibliotekoje, „Alma Digital“ įrankiu kolegijos el. leidinių prieigai, OJS sistema mokslo žurnalams publikuoti ir kita“, – dalinasi dr. L. Šarlauskienė.

Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras siūlo apie pusę milijono išteklių studijoms ir mokslui, todėl, pasak centro vadovės, svarbu bendruomenei sukurti sąlygas gebėti efektyviai rasti reikalingiausius, juos sumaniai cituoti ir etiškai naudoti. Tam šis centras kiekvieną mėnesį siūlo kontaktinius ir nuotolinius mokymus, konsultacijas, „Moodle“ kursą ir intensyvią informacijos sklaidą bibliotekos fizinėse ir interneto erdvėse.

Šis Kauno kolegijos padalinys taip pat išsiskiria itin aktyviu ir drąsiu naujų technologijų diegimu bei modernių paslaugų teikimu. Tai, pasak dr. L. Šarlauskienės, susiję su sistemingu bibliotekos darbuotojų pareigų ir kompetencijų atnaujinimu bei bendradarbiavimu su kitomis šalies akademinėmis institucijomis.

„Centro iniciatyva kolegijoje pirmiausiai tarp Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų buvo įdiegtas teksto sutapties patikros įrankis „Turnitin“. Kartu su dviem Lietuvos universitetais kolegijos biblioteka savarankiškai įdiegė tarptautinę bibliotekinę sistemą „Alma“ ir „Primo“, o praėjus keletui metų – pirmoji šalyje įsidiegė „Alma“ sistemos įskiepį „Rialto“ el. knygoms įsigyti“, – sako dr. L. Šarlauskienė.

Ji pažymi, kad įgytomis kompetencijomis, diegiant šias technologijas bei kuriant tam palankią bendruomenės kultūrą, biblioteka visada dalinasi su universitetų ir kolegijų bendruomenėmis. Tai neliko nepastebėta – dr. L. Šarlauskienei buvo įteikta eLABa konsorciumo padėka už reikšmingą ir ilgalaikį indėlį plėtojant konsorciumo veiklas bei konsultuojant konsorciumo narius naujai diegiamų bibliotekinių sistemų „Alma“, „Primo VE“, „Rialto,“ teksto sutapties įrankio „Turnitin“ naudojimo klausimais. 

Nuo plagiato prevencijos iki dirbtinio intelekto etikos

Dr. L. Šarlauskienė atkreipia dėmesį, kad centras yra reikšmingas Kauno kolegijai ne tik bibliotekinių paslaugų teikimu, bet ir jų integravimu į studijų procesą bei mokslo komunikacijos plėtojimu. „Turnitin“ įrankio naudojimas paskatino institucijoje sukurti visą plagiato prevencijos sistemą ir ugdyti naują bendruomenės akademinio raštingumo kultūrą, susijusią su DI įrankių naudojimu.

„Bibliotekos darbuotojai buvo svarbiausi šios srities formalių procesų kūrėjai, edukatoriai ir nenuilstantys konsultantai pirmaisiais plagiato prevencijos sistemos diegimo metais. Staiga pasauliniu mastu pradėjus plėtotis dirbtinio intelekto įrankių naudojimui, kolegijos biblioteka buvo viena iš pirmųjų šalyje inicijavusi parengti institucines DI etiško naudojimo gaires, šia tema organizavusi seminarą šalies aukštosioms mokykloms“, – sako dr. L. Šarlauskienė.

Mokslo komunikacijos srityje Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras, pasak jos, yra itin reikšminga institucijos varomoji jėga, prisidėjusi prie pirmųjų mokslinės veiklos formaliųjų reglamentavimo procesų ir kokybinio mokslinių rezultatų pokyčio, inicijavusi naudoti eLABa publikacijų duomenų bazę, pakeitusi leidinių leidybos kokybines nuostatas, atnaujinusi kolegijos mokslo žurnalo leidybą ir įregistravusi jį į tarptautinį atvirosios prieigos mokslo žurnalų registrą DOAJ, nuolat teikusi konsultacijos mokslo leidybos ir vertinimo klausimais.

Strateginis vaidmuo siekiant taikomųjų mokslų universiteto statuso

Dr. L. Šarlauskienė pažymi, kad pastaruoju metu bibliotekos vaidmuo mokslinės komunikacijos srityje yra išaugęs, tai atskleidžia ir šio centro pavadinimo pakeitimas bei veiklos plėtra. Tai susiję su nauju mokslinės veiklos reglamentavimu kolegijoms nacionaliniu lygmeniu. Kolegijos, norėdamos išlikti aukštosiomis mokyklomis arba tapti taikomųjų mokslų universitetais po 2028 metų, dabar turi greitai prisitaikyti prie naujų ir aukštų šioms institucijoms mokslinės veiklos standartų bei numatytų pasiekti rezultatų.

„Kolegijoms dabar yra būtinos tokios pačios kompetencijos mokslinėje veikloje kaip ir universitetuose, todėl biblioteka turi konsultuoti visais rūpimais mokslinės komunikacijos aspektais, pavyzdžiui, mokslinių straipsnių publikavimo aukšto lygmens mokslo žurnaluose, mokslo žurnalų ir konferencijų atrankos, leidybos, autorių teisių, tyrimo duomenų, atvirojo mokslo, dirbtinio intelekto naudojimo ir kita“, – sako dr. L. Šarlauskienė.

Ji pažymi, kad Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras dabar taip pat yra atsakingas už kolegijos mokslo žurnalo redkolegijos veiklą, kolegijos mokslo leidinių kokybės priežiūrą, publikavimą ir straipsnių DOI numerių registravimą, mokslo bei meno rezultatų registravimą ir duomenų teikimą, mokslinių konferencijų ir publikacijų sklaidą.

Ateities vizija: inovacijos regionuose ir DI įrankiai tyrėjams

Dr. L. Šarlauskienė atskleidžia, kad artimiausiais metais Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras ketina ir toliau stiprinti mokslinės komunikacijos veiklą. Siekiama prenumeruoti tyrėjams reikiamas mokslo vertinimo duomenų bazes su dirbtinio intelekto įrankiais mokslinės informacijos paieškai bei analizei. Taip pat ketinama įsitraukti į atvirojo mokslo nuostatų įgyvendinimą institucijoje. 

Kita bibliotekos numatoma plėtoti kryptis yra skirta įtraukioms akademinio raštingumo edukacijoms kurti bei interaktyvioms konsultacijoms teikti, nepamirštant drąsos nuolat ieškoti inovatyvių ir šiuolaikiškų sprendimų. Trečioji prioritetinė bibliotekos veiklos sritis yra bibliotekinių paslaugų ir erdvių modernizavimas kolegijos regioniniuose filialuose.

„Biblioteka ir mokslinės komunikacijos centras per dešimtmetį sukaupė patirtį, kurią ir toliau ketina kaupti bei ja dalintis. Vaizdžiai galima pasakyti, jog biblioteka yra technologinė ir erdvinė žinių arka, pro kurią einant studentą, dėstytoją ar tyrėją visada palydi draugiški pagalbininkai“, – apibendrina dr. L. Šarlauskienė.

Straipsnis publikuotas „Kauno dienoje“