Du mėnesiai, po kurių idėjos nebegrįš į stalčių: „ideaPoint“ pre-akceleratorius
Idėja pati savaime dar neturi išliekamosios vertės kol nėra patikrinama praktiškai. Kasmet Lietuvoje įkuriama šimtai naujų startuolių ir verslo idėjų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia vartotoją ir tampa veikiančiais sprendimais. Per du mėnesius tai praktiškai patyrė 20 Kauno kolegijos studentų, dalyvavusių pirmajame Verslo fakulteto Verslumo ir kūrybiškumo centro „ideaPoint“ pre-akceleratoriuje. Susibūrę į 9 komandas, jie vystė savo sprendimus – nuo pirmųjų hipotezių iki minimalių gyvybingų produktų, nuosekliai tikrindami, ar jų idėjos turi tikrą rinkos potencialą.
Kas slypi už „ideaPoint“ pre-akceleratoriaus
„ideaPoint“ pre-akceleratorius, tai intensyvi programa, skirta studentams, norintiems savo sumanymus paversti realiais, testuojamais produktais ar paslaugomis. Skirtingai nei įprastos paskaitos ar teoriniai užsiėmimai, ji orientuota į praktinį veikimą.
Dalyviai į programą įsitraukė savanoriškai, vieni atėjo jau turėdami pradines idėjas, kiti iš mentorystės programos ar Kūrybiškumo ir antreprenerystės studijų dalyko. Dirbdami tarpdisciplininėse komandose, jie ne tik gilino žinias, bet ir nuosekliai vystė sprendimus realios rinkos kontekste.
Verslumo ir kūrybiškumo centro „ideaPoint“ koordinatorė Viktorija Užmiškytė-Urbonė pažymi, kad programos sėkmę lėmė jos dinamiškumas: „Programa išsiskyrė intensyviu tempu ir praktiniu formatu, šalia reguliarių užsiėmimų vyko visos dienos kūrybinės sesijos, kurių metu komandos koncentruotai dirbo prie savo projektų“.
Veiklų koordinatorė pažymi, jog svarbi dalis buvo ir mentorystė. „Dalyviai nuolat gaudavo individualų grįžtamąjį ryšį, adaptavo sprendimus ir ruošėsi tolimesniam vystymui“, – pasakoja V. Užmiškytė-Urbonė.
Procesas, kuriuo vadovaujasi startuoliai visame pasaulyje
Startuolių kūrimas retai prasideda nuo produkto, dažniau nuo problemos identifikavimo. Būtent tokiu principu buvo organizuotas ir „ideaPoint“ pre-akceleratorius: studentai pirmiausia turėjo ne kurti, o suprasti, ką ir kam jie sprendžia.
Tai atitinka ir tarptautinę praktiką: didžioji dalis ankstyvos stadijos projektų žlunga ne dėl technologijos, o dėl netinkamai įvertinto vartotojo poreikio. Skaičiuojama, kad net apie 70–90 proc. startuolių nesėkmių lemia rinkos paklausos nebuvimas, o ne produkto kokybė.
Todėl programos pradžioje komandos koncentravosi į tyrimus: kalbėjosi su potencialiais vartotojais, testavo hipotezes ir tikrino, ar problema iš tiesų egzistuoja. Tik po to sekė sprendimų modeliavimas.
Kaip pabrėžia pre-akceleratorių vedę inovacijų ekspertai Dovilė Gaižauskienė ir Viktoras Urbis: „Pre-akceleratorius – mokymosi procesas, kuriame studentai ne tiek mokosi APIE, kiek mokosi PER veikimą. Skirtingai nei įprastose studijose, čia nėra paruoštų teisingų atsakymų, studentai patys tyrinėja vartotojų poreikius, formuluoja problemas, testuoja idėjas ir mokosi iš grįžtamojo ryšio. Kitaip tariant, tai saugi aplinka išbandyti realų kūrimo procesą dar iki patekimo į „tikrą“ rinką.“
Šį praktinio mokymosi aspektą jie akcentuoja ir kalbėdami apie studentų patirtį: „Studijų metu pre-akceleratorius leidžia patirti ne teorinį, o realų sprendimų kūrimo sudėtingumą – kai nežinai atsakymo iš anksto ir turi jį susikurti pats. Tai ypač svarbu šiandien, kai ateities profesijos ir problemos nėra aiškiai apibrėžtos. Toks procesas padeda išsiugdyti gebėjimą dirbti su neapibrėžtumu, priimti sprendimus remiantis tyrimais ir suprasti, kad klaidos yra ne nesėkmė, o mokymosi dalis.“
Per šį etapą buvo sukurti skirtingo tipo sprendimai – nuo technologinių iki fizinių produktų ar edukacinių iniciatyvų. Kiekvienas jų buvo kuriamas iteratyviai: testuojamas, koreguojamas ir tobulinamas pagal grįžtamąjį ryšį.
Galiausiai komandos dirbo su verslo modeliu ir pasiruošimu pristatymui, nes net ir geriausias sprendimas neturi vertės, jei jis nėra aiškiai komunikuojamas. Kaip pažymi Dovilė Gaižauskienė ir Viktoras Urbis: „Studentai iš tokios patirties išsineša ne tik idėją ar prototipą, bet ir mąstymo būdą. Jie išmoksta žiūrėti į problemas iš vartotojo perspektyvos, sistemiškai suprasti kontekstą, pagrįsti savo sprendimus tyrimais ir aiškiai komunikuoti vertę. Tai kompetencijos, kurios pritaikomos nepriklausomai nuo to, ar studentas kurs startuolį, dirbs organizacijoje ar viešajame sektoriuje.“
Mentorystė ir tarptautinė patirtis: darbas su ekspertais
Mentorystės sesijos vyko individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos komandos vystomą idėją, jos stadiją ir iššūkius. Komandos dirbo su mentoriais, turinčiais verslo ir inovacijų vystymo patirties, todėl grįžtamasis ryšys buvo orientuotas į praktinius sprendimus, apimančius nuo vertės pasiūlymo išgryninimo iki verslo modelio ar produkto krypties koregavimo.
Kaip pastebi mentorius, Kūrybiškumo ir antreprenerystės dėstytojas ir kūrybos strategas Rokas Povilius: „Mentorystė svarbi tuo, kad leidžia anksčiau atpažinti silpnąsias idėjos vietas ir išvengti dažniausiai ankstyvoje stadijoje daromų klaidų. Ilgiau dirbant su savo idėja, dalis sprendimų pradeda atrodyti savaime suprantami, todėl žvilgsnis iš šono padeda išeiti iš šios pozicijos ir pažvelgti į ją naujais kampais.“
Programoje dalyvavo ir tarptautinis ekspertas Cristian Burr Raty iš Tamperės taikomųjų mokslų universiteto (Suomija), dirbantis su ankstyvos stadijos startuoliais ir studentų komandomis. Jo sesijoje komandos gilinosi į problemos validavimą ir vertės pasiūlymo kūrimą, sritis, kurios leidžia atskirti veikiančią idėją nuo prielaida paremtos koncepcijos.
Darbas su mentoriais nesibaigė kartu su programa, po pre-akceleratoriaus komandos tęsia vystymą, joms rengiami individualūs planai. Tai užtikrina, kad sukurti sprendimai turėtų realią galimybę augti toliau.
Kiekviena komanda – vis kita pradžia
Devyni projektai vystėsi skirtingomis kryptimis, apimdami skaitmenines platformas fizinius produktus ar kūrybines iniciatyvas. Tarp jų, sprendimai, skirti muziejų patirčiai transformuoti („MUSƎO“), technologiniai sprendimai darbuotojų savijautai analizuoti („StreSense“) bei platformos, padedančios efektyviau organizuoti korepetitorių darbą („TutorProxy“).
Kai kurios idėjos gimė iš labai konkrečių pastebėjimų. Pavyzdžiui, „MUSƎO“ komanda kėlė klausimą kas pasikeistų, jei muziejus taptų ne pasyvia erdve, o interaktyvia patirtimi, kur lankytojas ne tik stebi, bet ir dalyvauja. Jų kuriamas sprendimas orientuotas į jaunesnę auditoriją, siekiant paversti muziejų lankymą įtraukiančiu procesu, kuriame atsiranda užduotys, progresas ir net konkurencija tarp lankytojų.
Tuo tarpu „StreSense“ komanda sprendė aktualų darbuotojų emocinės sveikatos klausimą – kaip organizacijoms laiku pastebėti perdegimą. Jų vystomas sprendimas remiasi realiais duomenimis ir analize, siekiant padėti vadovams priimti sprendimus ne intuicijos, o faktų pagrindu.
Fizinių produktų kategorijoje išsiskyrė „SHADEX“, įrankis, leidžiantis tiksliai nuskenuoti ir atkurti spalvas, bei „LOGBAG“, siūlantis tvaresnę alternatyvą vienkartinei logistinei pakuotei. „LOGBAG“ koncepcija orientuota į realius logistikos procesus – daugkartinė pakuotė ne tik apsaugo krovinius transportavimo metu, bet ir leidžia įmonėms mažinti atliekų kiekį, CO₂ emisijas bei pakavimo kaštus, atliepiant augančius tvarumo reikalavimus
Kitos komandos rinkosi edukacinius ir kūrybinius sprendimus – nuo finansinio raštingumo ugdymo priemonės iki kelionių platformos „Keliauk kaip vietinis“, mados prekės ženklo „Black Bat Flower“ ar sporto bendruomenės platformos „Winero“.
Kaip pastebi Skaitmeninės ir kūrybinės komunikacijos trečio kurso studentė Livija Jašinskaitė, ši patirtis leido ne tik plėtoti idėją, bet ir sustiprinti praktinius įgūdžius: „Pre-akceleratorius man suteikė daug praktinių įgūdžių, išmokau pristatyti idėją, planuoti laiką, dirbti komandoje ir pažvelgti į sprendimus iš skirtingų perspektyvų. Taip pat geriau supratau tikslinės auditorijos svarbą ir kaip efektyviai išnaudoti mentorių grįžtamąjį ryšį.“
Tai atskleidė svarbią startuolių kūrimo realybę: universalaus kelio čia nėra. Kiekviena komanda judėjo savu ritmu, sprendė skirtingas problemas, o kai kurioms teko iš esmės pergalvoti ir pačią idėjos kryptį.
Paskutinis žingsnis prieš kitą etapą
Programos pabaigoje komandos finalinio renginio metu pristatė savo kurtus sprendimus, kuriuos vertino akademinės bendruomenės atstovai ir verslo bei inovacijų sričių ekspertai.
Vertinimo metu dėmesys buvo skiriamas ne tik pačiai idėjai, bet ir jos pagrįstumui, problemos aktualumui, sprendimo aiškumui bei komandos gebėjimui argumentuotai pristatyti savo projektą. Studentai sulaukė konkrečių pastebėjimų ir įžvalgų, kurios padėjo dar aiškiau įsivertinti savo sprendimų stipriąsias vietas ir tobulintinas kryptis.
Nors šiame etape nebuvo išrinkta viena nugalėtojų komanda, pagrindinis akcentas buvo skiriamas pažangai ir potencialui. Visos komandos po pristatymų perėjo į tolimesnį „ideaPoint“ mentorystės etapą. Tai parodė, kad svarbiausias rezultatas buvo ne konkurencija, o tęstinumas ir reali galimybė toliau vystyti savo sprendimus.
Reikšmė, kuri išeina už programos ribų
Tokio tipo iniciatyvos atspindi besikeičiantį aukštojo mokslo vaidmenį. Kaip pažymi Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanė Dalia Ilevičienė, šiandien nebeužtenka perduoti teorinių žinių, būtina kurti aplinką, kurioje idėjos gali būti išbandomos, vystomos ir turėti potencialą tapti pridėtinę vertę kuriančiais verslais.
Pasak jos, aukštoji mokykla tampa ne tik žinių perdavimo vieta, bet ir erdve eksperimentavimui, kur studentai gali saugiai klysti, testuoti savo sprendimus ir mokytis iš realios patirties. Tokios iniciatyvos leidžia ugdyti ne tik profesines kompetencijas, bet ir gebėjimą prisitaikyti, kritiškai mąstyti bei kurti sprendimus, atliepiančius šiandienos rinkos poreikius.
„ideaPoint“ pre-akceleratorius yra būtent tokios krypties pavyzdys, parodantis, kad studijos vis dažniau tampa ne pasiruošimu ateičiai, o realaus profesinio kelio pradžia. Programa subūrė skirtingų sričių dalyvius ir atskleidė, kad inovacijos dažniausiai gimsta ten, kur susitinka skirtingos patirtys ir požiūriai. Čia idėjos ne tik aptariamos, bet ir tikrinamos praktikoje, o užmegztas bendradarbiavimas bei suformuoti sprendimai turi tęstinumą ir už programos ribų.
Norintys sekti tolimesnę „ideaPoint“ veiklą, sužinoti apie būsimas iniciatyvas ar įsitraukti į bendruomenę, kviečiami susisiekti su Verslumo ir kūrybiškumo centru „ideaPoint“ bei prisijungti prie vykdomų iniciatyvų.