
„Erasmus+“ – daugiau nei studijos užsienyje: kodėl verta išdrįsti?
Studijos užsienyje – tai galimybė ne tik pažinti kitą šalį, bet ir įgyti naujų žinių, patobulinti užsienio kalbos įgūdžius, užmegzti tarptautinių pažinčių ir geriau pažinti save. Kauno kolegijos studentams šias galimybes atveria „Erasmus+“ programa, suteikianti progą dalį studijų laiko praleisti užsienio aukštojoje mokykloje arba atlikti praktiką tarptautinėje aplinkoje.
Vis dėlto sprendimą išvykti dažnai lydi abejonės: ar pakaks kalbos žinių, ar pavyks suderinti studijas, kaip seksis prisitaikyti prie naujos aplinkos ir ar užteks finansinės paramos? Apie programos naudą, pasiruošimą ir priežastis, kodėl verta nedelsti, pasakoja Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė Rita Kmitė.
Patirtis, kuri praturtina studijas ir augina asmenybę
Pasak Ritos Kmitės, „Erasmus+“ – galimybė išbandyti save naujoje aplinkoje, susipažinti su kitomis kultūromis ir į savo studijų sritį pažvelgti iš kitos perspektyvos. Studijuodami užsienyje studentai susipažįsta su skirtingais mokymo metodais, mokosi kritiškai vertinti įvairius požiūrius ir tobulina užsienio kalbos įgūdžius.
Gyvenimas kitoje šalyje taip pat ugdo savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių. Bendraudami su skirtingų kultūrų žmonėmis studentai lavina komunikacijos ir komandinio darbo įgūdžius, mokosi spręsti problemas bei geriau suprasti kitokias patirtis. Užmegzti tarptautiniai ryšiai ateityje gali praversti ieškant praktikos, darbo ar dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.
Abejonės neturėtų tapti kliūtimi

Dažniausiai studentai nerimauja dėl užsienio kalbos barjero, finansų, studijų suderinimo, prisitaikymo prie naujos aplinkos ar artimųjų ilgesio. Tačiau, pasak koordinatorės, tokios abejonės yra natūralios – juk išvykimas reiškia pokytį ir išėjimą iš komforto zonos.
„Nebijokite kalbos klaidų. Svarbiausia – noras bendrauti ir mokytis. Niekas nesitiki, kad nuo pirmos dienos kalbėsite tobulai“, – pataria Rita Kmitė.
Pasiruošti padeda išankstinis domėjimasis priimančiu universitetu, apgyvendinimo galimybėmis ir pragyvenimo išlaidomis. Naudinga pasikalbėti ir su „Erasmus+“ jau išbandžiusiais studentais. Koordinatorė taip pat primena, kad nereikia tikėtis iškart pasijusti kaip namuose – prisitaikymui reikia laiko, o prireikus pagalbos galima kreiptis į Kauno kolegijos ar priimančios institucijos darbuotojus.
Kas gali dalyvauti programoje ir kokios pagalbos galima tikėtis?
Studentai į „Erasmus+“ studijų ar praktikos mobilumą atrenkami konkurso būdu. Kandidatai pildo registracijos anketą, dalyvauja atrankoje ir pristato savo motyvaciją. Vertinami akademiniai pasiekimai, užsienio kalbos žinios, studijų plano atitiktis, motyvacija ir pasirengimas tarpkultūrinei patirčiai. Akademinių skolų turintys studentai dalyvauti mainų programoje negali.
Atrinktiems studentams pasiruošti padeda fakultetų tarptautinės veiklos koordinatoriai ir Tarptautinių ryšių skyriaus specialistai. Jie konsultuoja renkantis užsienio universitetą, derinant studijų planą ir tvarkant dokumentus, taip pat padeda spręsti pasiruošimo metu iškilusius klausimus. Studentai gali naudotis ir nemokama Europos Sąjungos kalbų mokymosi platforma „Online Language Support“ (OLS), skirta užsienio kalbos žinioms įvertinti ir tobulinti.
Finansinė parama ir praktinis pasiruošimas
„Erasmus+“ stipendija padeda padengti dalį studijų ar praktikos užsienyje išlaidų. Be to, Kauno kolegija ilgalaikiam studijų mobilumui vykstantiems studentams skiria papildomą stipendiją. Konkretus finansavimo dydis priklauso nuo priimančios šalies ir taikomų programos sąlygų.
Planuojant išvyką svarbu iš anksto pasirūpinti apgyvendinimu, įvertinti pragyvenimo išlaidas ir pasidomėti kelionės galimybėmis. Taip pat būtina pasirūpinti sveikatos draudimu ir, jei reikalaujama, civilinės atsakomybės draudimu. Tinkamas pasiruošimas padeda sumažinti nežinomybę ir sklandžiau pradėti gyvenimą naujoje aplinkoje.
Geriausias metas žengti pirmą žingsnį – dabar
Rita Kmitė pastebi, kad studentai neretai atideda sprendimą, laukdami, kol jausis visiškai pasiruošę. Tačiau delsimas gali apsunkinti studijų plano derinimą su užsienio universitetu, ypač artėjant studijų pabaigai.
Registracija į atranką dar nereiškia, kad privalote neturėti abejonių. Tai pirmas žingsnis, leidžiantis išsiaiškinti savo galimybes ir pasiruošti naujai patirčiai.
„Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį: išlipti iš komforto zonos, suprasti, kad gyvenimas kitoje šalyje nėra kažkoks „baubas“, tikėti savimi ir savo gebėjimu būti savarankišku žmogumi. O po to jau belieka užsiregistruoti į „Erasmus+“ atranką, sulaukti priėmimo laiško ir susiruošti dar vienai savo gyvenimo kelionei“, – ragina Rita Kmitė.
„Erasmus+“ yra galimybė praturtinti studijas, išbandyti save naujoje aplinkoje ir praplėsti savo ateities galimybes. Kartais dideli pokyčiai prasideda nuo paprasto sprendimo – išdrįsti pabandyti.