Žiniasklaidoje – Kauno kolegijos docentės dr. Ingridos Kraujutienės įžvalgos

Kaip nustebinti vartotoją, kuris jau, regis, yra ragavęs visko? Maisto pramonė ieško atsakymų derindama netikėtus skonius, eksperimentuodama su tekstūromis ir naujais ingredientais, tačiau kartu atsigręždama į tradicijas bei vaikystę primenančius produktus. 

Kauno kolegijos docentė dr. Ingrida Kraujutienė pastebi, kad kuriant naujus maisto produktus svarbu ne tik nustebinti, bet ir užtikrinti, kad jie būtų patrauklūs vartotojui. Dėl to vis svarbesnis tampa gebėjimas atrasti pusiausvyrą tarp netikėtų skonių, šiuolaikinių inovacijų ir vartotojui pažįstamų skonio derinių.

Netikėti skoniai ir nostalgija – kas šiandien patraukia vartotoją

Dr. I. Kraujutienė įsitikinusi – vartotoją nustebinti dar tikrai įmanoma. Nors šiandien galima rasti pačių netikėčiausių skonių derinių, ji pažymi, kad žmones vis dar stebina neįprastos tekstūros, nauji ingredientai ir netikėtas, bet harmoningas skonių kontrastas.

„Svarbiausia – ne vien sugalvoti neįprastą derinį, bet ir sukurti tokią patirtį, kuri vartotojui sukeltų smalsumą ir norą paragauti dar kartą. Ne mažiau svarbi ir pakuotė – išskirtinis dizainas, netikėta forma ar spalviniai sprendimai gali tapti pirmuoju impulsu, paskatinsiančiu vartotoją susidomėti produktu ir jį išbandyti“, – pasakoja dr. I. Kraujutienė.

Kalbėdama apie pastarųjų metų tendencijas, docentė atskleidžia, kad šiandien vartotojai tiek ieško vis drąsesnių skonių, tiek grįžta prie pažįstamų ir nostalgiškų derinių.

„Viena vertus, vartotojai tampa smalsesni ir nori išbandyti drąsesnius, netikėtus skonių derinius, egzotiškus ingredientus ar naujas tekstūras. Ši tendencija ypač ryški tarp jaunesnės kartos vartotojų, kurie yra atviresni naujovėms, eksperimentams ir neįprastoms skoninėms patirtims“, – sako dr. I. Kraujutienė.

Dr. Ingrida Kraujutienė

Kita vertus, pažymi ji, jaučiamas noras grįžti prie pažįstamų, nostalgiškų skonių, kurie kelia geras emocijas, primena vaikystę. Tai, pasak docentės, glaudžiai siejasi ir su etninio paveldo maisto produktais, tradiciniais ingredientais, senaisiais receptais bei mūsų krašto skoniais, kurie šiandien įgauna naują, šiuolaikišką formą. 

„Tokiu būdu tradiciniai skoniai tampa ne tik prisiminimu, bet ir įkvėpimu kuriant naujus produktus. Todėl kuriant naujus produktus svarbu rasti balansą – pažįstamą skonį pateikti šiuolaikiškai ir netikėtai. Būtent toks derinys, kai tradicija susitinka su naujovėmis, šiandien gali būti vienas įdomiausių būdų sudominti vartotoją“, – teigia dr. I. Kraujutienė.

Kai eksperimentai nustebina net patyrusius degustatorius

Kauno kolegijos docentė atskleidžia, kad į skonių eksperimentus tenka leistis ir su studentais. Įdomiausia, pasak jos, yra tai, kad kartais patys netikėčiausi deriniai gimsta iš visai paprastų, gerai pažįstamų ingredientų.

„Studentai nebijo eksperimentuoti, todėl jų idėjos dažnai nustebina net ir patyrusius degustatorius. Esame bandę derinti saldžius ir sūrius skonius, tradicinius lietuviškus ingredientus pateikti netikėtu būdu, eksperimentuoti su prieskoniais bei skirtingomis tekstūromis“, – dalinasi dr. I. Kraujutienė.

Pavyzdžiui, meduolių prieskoniais pagardinti ledai, sako ji, suteikia šiltumo ir jaukumo pojūtį, todėl ledų vartojimą galima perkelti ir į šaltąjį metų laiką, kai jų paklausa įprastai sumažėja.

Ateities maistas: daugiau vertės, mažiau atliekų ir nauji skonių atradimai

Kalbėdama apie inovacijas, docentė sako daugiausia erdvės joms matanti ten, kur galima suderinti vartotojų poreikius, naujas technologijas ir vietines žaliavas. Pasak jos, didelis potencialas yra funkcionalesniuose produktuose, augalinės kilmės žaliavų panaudojime, taip pat kuriant naujus produktus iš tradicinių lietuviškų ingredientų.

„Įdomi kryptis – ir šalutinių maisto pramonės žaliavų panaudojimas, siekiant mažinti maisto švaistymą ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Ateityje vis svarbesnės bus inovacijos, kurios ne tik nustebina nauju skoniu, bet kartu suteikia produktui papildomos vertės ir bus draugiškesnės aplinkai“, – dalinasi dr. I. Kraujutienė.

Jos nuomone, artimiausiais metais vartotojai ieškos balanso tarp naujovių, sveikatai palankių pasirinkimų ir jau pažįstamų skonių. Tikėtina, kad populiarės produktai, kuriuose tradiciniai skoniai derinami su šiuolaikiniais ingredientais ar netikėtais skoniais. 

„Taip pat vis daugiau dėmesio bus skiriama augalinės kilmės, funkcionaliems ir patogiam vartojimui pritaikytiems produktams“, – priduria pašnekovė.

Kauno kolegijos docentė pastebi, kad kasdienio vartojimo dalimi gali tapti įvairūs nauji baltyminiai produktai, augalinės kilmės alternatyvos, fermentuoti produktai bei produktai, praturtinti skaidulomis ar kitomis vertingomis maistinėmis medžiagomis. 

„Tačiau kartu išliks svarbus ir skonis – vartotojas nori ne tik sveikesnio ar funkcionalesnio produkto, bet ir tokio, kurį iš tikrųjų būtų malonu valgyti. Todėl ateities produktų sėkmę lems gebėjimas suderinti naudą, patogumą ir gerą skonį. Vartotojas turi norėti produktą ne tik rinktis dėl jo naudos, bet ir mėgautis jį vartodamas – būtent skonis dažnai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pakartotinį pirkimą“, – apibendrina dr. I. Kraujutienė.

Straipsnis publikuotas portale ukininkopatarejas.lt

Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultetas
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.