Dezinformacijos poveikis Z kartai Lietuvoje: studentės tyrimas siekia užpildyti reikšmingą mokslinių duomenų spragą
Skaitmeninėje erdvėje intensyvėjant informaciniams srautams ir didėjant dirbtinio intelekto vaidmeniui turinio kūrime, dezinformacijos poveikio klausimas tampa vis aktualesnis tiek akademiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Kauno kolegijos Verslo fakulteto Skaitmeninės ir kūrybinės komunikacijos trečiakursės Austėjos Gėgžnaitės atliekamas tyrimas „Dezinformacijos poveikis skaitmeninėje erdvėje Z kartos atstovams“ siekia sistemiškai įvertinti šio reiškinio mastą ir pasiūlyti duomenimis grįstas atsparumo stiprinimo kryptis.
Tyrimo centre – Z karta kaip specifinė informacijos vartotojų grupė, kurios kasdienė veikla neatsiejama nuo skaitmeninės aplinkos. Pasak tyrimo autorės, esminė problema šiandien nėra vien dezinformacijos paplitimas, bet jos kokybinis pokytis.
„Dezinformacija tampa vis sunkiau identifikuojama, nes informacijos šaltiniai ir formos nuolat kinta. Z karta susiduria su itin dideliu informacijos kiekiu, kurį kuria ne tik žmonės, bet ir dirbtinis intelektas. Tai komplikuoja patikimos informacijos atskyrimą nuo klaidinančios“, – teigia šiais metais šia tema baigiamąjį darbą rašanti A. Gėgžnaitė.
Į tyrimą įtraukti antecedentai, kurie gali paskatinti intencijas dalytis dezinformacinėmis žinutėmis, dalijimosi elgsena ir atsparumo dimensija. Anot autorės, kritinis mąstymas, remiantis ankstesnėmis studijomis, yra veiksnys kurs gali lemti arba ne dalijimąsi dezinformacinėmis žinutėmis.
Pagrindinis tyrimo klausimas orientuotas į praktinę dimensiją: kaip, įvertinus dezinformacijos poveikį, formuoti efektyvius Z kartos atsparumo mechanizmus. Numatyta, kad tyrimo rezultatai leis pateikti rekomendacijas, skirtas medijų raštingumo stiprinimui ir informacinio atsparumo didinimui.
Tyrimo vadovė, Verslo fakulteto Komunikacijos katedros docentė dr. Ligita Zailskaitė-Jakštė pažymi, kad tema yra strategiškai reikšminga, ypač atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą.
„Empiriniai tyrimai rodo, kad Z karta yra viena iš labiausiai dezinformacijai paveikių grupių. Skaitmeninėje erdvėje nuolat cirkuliuoja didelis kiekis klaidinančios informacijos, o jos poveikis, ypač geopolitinių įtampų sąlygomis, gali būti reikšmingas“, – teigia ji.
Pasak tyrimo vadovės, nors tarptautiniu mastu dezinformacijos poveikis yra aktyviai tiriamas, regioniniai skirtumai išlieka nepakankamai atskleisti. Pavyzdžiui, tarptautiniuose tyrimuose, tokiuose kaip Kembridžo universiteto mokslininkų sukurtas „Misinformation Susceptibility Test“ (MIST), Rytų Europos šalys, įskaitant Lietuvą, nėra pakankamai reprezentuojamos.
„Lietuvos geopolitinė ir istorinė patirtis yra specifinė, todėl svarbu empiriškai įvertinti, kaip šioje aplinkoje formuojasi Z kartos santykis su dezinformacija“, – pabrėžia dr. L. Zailskaitė-Jakštė.
Tyrimo įgyvendinimo metu išryškėjo ir metodologiniai aspektai, susiję su tiriamosios grupės ypatumais. Kiekybinės apklausos metu pastebėta, kad dalis respondentų nebaigia pildyti klausimynų, kas atspindi Z kartos informacijos vartojimo dinamiką ir trumpesnės dėmesio koncentracijos tendencijas. Nepaisant to, kiekybinis metodas laikomas tinkamu siekiant objektyviai įvertinti dezinformacijos poveikį.
Šis tyrimas prisideda prie metodologiškai pagrįstų dezinformacijos tyrimų plėtros Lietuvoje ir siekia užpildyti esamą empirinę spragą, susijusią su Z kartos pažeidžiamumu skaitmeninėje informacinėje aplinkoje.
Šis tyrimas įgydendinamas kaip Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programos „Studentų tyrimai semestrų metu“ dalis. Tyrimo eigą ir pirmąsias įžvalgas studentė pristatys balandžio 28 d. Kauno kolegijos Verslo fakulteto organizuojamoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu 2026“. Galutiniai tyrimo rezultatai bus pristatyti LMT programos „Studentų tyrimai semestrų metu“ baigiamojoje konferencijoje gegužės mėn.