UNINOVIS daugiakalbystės strategija: tiltas tarp aštuonių Europos kultūrų
UNINOVIS Europos universitetų aljansas vienija daugiau nei 150 tūkst. studentų ir 12 tūkst. darbuotojų iš visų aštuonių jam priklausančių institucijų, įsikūrusių Lietuvoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Albanijoje.
Tam, kad tokia kultūrinė įvairovė taptų dar didesniu pranašumu, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro docentė dr. Marijana Prodanović prisideda prie aljanso daugiakalbystės strategijos kūrimo, kurios tikslas – užtikrinti sklandų tarpkultūrinį dialogą ir praturtinti tarptautinę patirtį.
Daugiakalbystė – viena pamatinių ES vertybių
Dr. M. Prodanović atkreipia dėmesį, kad daugiakalbystė yra laikoma viena pamatinių Europos Sąjungos (ES) vertybių, stipriai palaikoma atitinkamomis politikomis ir rekomendacijomis. Ji pažymi, kad naujoji Europos universitetų aljansų koncepcija siekia parodyti visapusišką įsipareigojimą šiai ES vertybei, įskaitant daugiakalbystę ir tarpkultūriškumą.
„UNINOVIS taip pat laikosi šios krypties ir siekia skatinti įvairovę, kuri pirmiausia reiškiasi per kalbą ir kultūrą. Strategija taps ne tik atskaitos tašku suprantant šios srities reiškinius, bet ir savotišku vadovu, kuriame bus galima rasti rekomendacijas ir gaires dėl įvairių aljanso kalbų vartojimo“, – sako docentė.
Anot dr. M. Prodanović, nors negalima ignoruoti fakto, kad anglų kalba išlieka tvirta šiuolaikinio pasaulio lingua franca, „anglizacija“ (angl. Englishisation) nėra šios strategijos pagrindas. Priešingai, ji teigia, kad pagrindinis tikslas – išryškinti esamą kalbinį ir kultūrinį turtą, kartu didinant sąmoningumą, kad skirtingų kalbų ir kultūrinių bruožų pažinimas atveria naujus akiračius.
„Žinoma, anglų kalba nebus visai nustumta į šalį, nes ji užtikrina sklandų bendravimą, tačiau bus sukurta erdvė ir kitoms kalboms – jas pripažįstant ir siūlant būdus, kaip jas aktyviau integruoti į kasdienę bei akademinę veiklą“, – dalinasi dr. M. Prodanović.
Anglų kaip mokomoji kalba
Docentė pažymi, kad anglų, kaip mokomosios kalbos (angl. English as a Medium of Instruction, EMI), koncepcija per pastarąjį dešimtmetį tapo itin populiari ir paplito šalyse, nepriklausančiose „didžiajam ketvertui“ – pagrindinėms angliakalbėms šalims.
„Atsižvelgiant į tai, kad aljanso šalyse anglų kalba vartojama ne kaip antroji valstybinė, o kaip užsienio kalba, EMI dažnai yra lazda su dviem galais. Viena vertus, tai gali padidinti institucijos žinomumą ir sustiprinti jos tarptautinę poziciją, skatinant prisijungti daugiau užsienio studentų ir dėstytojų. Kita vertus, vertinant per kalbos, kultūros ir akademinio turinio prizmę, tai gali būti nemenkas iššūkis“, – teigia Kauno kolegijos docentė.
Visgi dr. M. Prodanović laikosi nuomonės, kad pasitelkus kruopščiai parinktas specializuotos anglų kalbos (ESP) ir akademinės anglų kalbos (EAP) veiklas bei užtikrinus tinkamą dėstytojų rengimą, EMI įgyvendinimas gali būti labai vaisingas.
Tarpkultūriškumas – daugiau nei „minkštasis įgūdis“
Pasak dr. M. Prodanović, tarpkultūriškumas dažnai priskiriamas prie „minkštųjų įgūdžių“, tačiau tarpkultūrinis sąmoningumas ir jautrumas nėra tik siekis išvengti faux pas. Tai, pažymi docentė, gebėjimas įsijausti į kito žmogaus situaciją, būti empatiškam, integruotis ir net asimiliuotis, turtinant save ne tik naujais bendravimo įgūdžiais, bet ir realia gyvenimiška patirtimi.
Docentė dalinasi, kad net ir ribotos žinios apie kitas kultūrines normas bei kalbas gali sustiprinti tarptautiškumo praktikas, įskaitant mainus, tarptautiškumą namuose bei jungtinių nuotolinio mokymosi (angl. Collaborative Online International Learning, COIL) ir mišriųjų intensyvių programų (angl. Blended Intensive Programme, BIP) vykdymą.
„Ir, žinoma, tai vienodai naudinga tiek studentams, tiek darbuotojams – kartais net pasisveikinimas kito žmogaus gimtąja kalba gali būti įvertintas kaip labai svarbus dėmesio ženklas“, – teigia dr. M. Prodanović.
Docentė pažymi, kad tikimasi, jog strategija bus prieinama įvairiomis aljanso narių kalbomis, o kartu su ja bus pateiktas vadovas arba priemonių rinkinys su pagrindiniais tarpkultūrinio bendravimo patarimais.
„Tikiuosi, kad daugiakalbystės strategija atvers naujus horizontus, paskatins žmones mokytis naujų kalbų ir tapti atviresniems kultūrinei įvairovei ir pasauliui“, – mintimis dalinasi dr. M. Prodanović.