
Skubiosios medicinos pagalbos studentai Anykščiuose gilinosi į emocijų pažinimą
Medicinos studentų kasdienybė dažniausiai matuojama ne valandomis, o išmoktų lotyniškų terminų kiekiais, bemiegėmis naktimis ir nuolatiniu spaudimu neklysti. Tačiau būsimi medikai vis dažniau primena: gydome žmogų ne ligą. Būtent todėl, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Skubiosios medicinos pagalbos (SMP5gr.) studentai, kartu su psichologijos dėstytoja Rasa Vaitkiene nusprendė palikti auditorijas ir leistis į neįprastą kelionę po Anykščių „Jausmų muziejų“.
Kai diagnozė – gali tapti emociniu nuovargiu
„Studijų metu mes mokomės atpažinti menkiausius patologinius pokyčius ląstelėse, bet dažnai pamirštame atpažinti emocijas, jausmus savyje, o tai dažnai veda į perdegimą ir lėtinį nuovargį” – dalinosi savo patirtimi būsimi medikai. Ne paslaptis, kad medikų bendruomenėje perdegimo sindromas yra viena didžiausių problemų, todėl edukacinė išvyka į interaktyvią jausmų erdvę tapo savotiška emocine higiena ir bendruomeniškumo kūrimu.
Jausmų muziejus Anykščiuose nėra tik tradicinė ekspozicija. Čia nėra eksponatų už stiklo – lankytojas pats tampa pagrindiniu subjektu. Įtraukiančios patyriminės erdvės, septyni skirtingi potyriai: nuo šaltos baimės iki šiltos, apgaubiančios ramybės. Kauno kolegijos studentai galėjo praktiškai patyrinėti jausmų pasaulį per įvairias šiuolaikiškas veiklas.
Studentams medikams ši patirtis buvo itin aktuali dėl kelių priežasčių:
- Streso valdymas: Muziejuje naudojamos sensorinės priemonės – šviesos, garsai ir kvapai – padeda suprasti, kaip aplinka veikia mūsų nervų sistemą. Tai praktinis pavyzdys to, apie ką rašoma psichologijos vadovėliuose.
- Empatijos ugdymas: Medikui svarbu suprasti, ką jaučia pacientas. Kelionė per „liūdesio“ ar „nežinomybės“ kambarius leidžia iš naujo išgyventi pažeidžiamumą, kuris pacientogyvenime tampa kasdienybe.
Būsimiems jauniems pagalbos specialistams tai buvo proga „nusimesti šarvus“ ir saugioje aplinkoje pripažinti savo baimes bei nuovargį. Muziejaus įkūrėja ir edukatorė psichologė Monika Tekutienė kartu su studentais įdomiai ir praktiškai analizavo ne tik savo pojūčius, bet ir tai, kaip interaktyvios instaliacijos galėtų būti pritaikomos bendraujant su pacientu krizinėse situacijose.
„Tai nebuvo tiesiog pramoga. Tai buvo galimybė sustoti ir paklausti savęs: kaip aš jaučiuosi šiandien? Bet kuris medikas, kuris supranta savo jausmus, tikrai daug geriau supras ir savo paciento liūdesį, baimę, skausmą“, – po apsilankymo dalijosi skubiosios medicinos pagalbos studentai.