
Kauno kolegijoje lankėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai
Lapkričio 11 d. Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas, direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė ir Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto dekanas dr. Tomas Makaveckas susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu, ministro patarėju Jonu Jaručiu bei patarėja Goda Vileikyte.
Susitikimo metu ministerijos atstovams buvo pristatyta Kauno kolegija, pagrindinės jos veiklos kryptys, studijų programos ir bendradarbiavimo pavyzdžiai, aprodytos Pramonės pr. esančio akademinio miestelio erdvės. Taip pat aptartas taikomųjų mokslinių tyrimų potencialas ir bendradarbiavimas su regionais.
Nuo regionų plėtros iki taikomųjų mokslų universiteto statuso
„Kauno kolegijos akademiniai padaliniai yra įsikūrę trijuose miestuose – Kaune, Alytuje ir Tauragėje. Tikslingai investavus RRF lėšas Alytuje neseniai atidarytas Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras, tapęs regiono išskirtinumu. Tuo tarpu Tauragėje esame užmezgę stiprius ryšius su savivaldybe, studentams skiriamos stipendijos, skatinant juos likti ir rinktis regionui reikalingas studijų programas“, – susitikimo metu kalbėjo dr. A. Brusokas.
Direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. I. Stravinskienė pažymėjo, kad kolegijų sektorius yra lygiavertė ir labai reikšminga aukštojo mokslo dalis, apimanti į praktiką orientuotas studijas, grįstas moksliniais taikomaisiais tyrimais ir menu.
„Esame didelis darbdavys, numeris vienas pasirinkimas tarp stojančiųjų Kaune ne tik tarp kolegijų, bet ir tarp Kaune esančių universitetų. Vienas artimiausių mūsų siekių – tapti taikomųjų mokslų universitetu, kokie yra Suomijoje, Vokietijoje, kuriuose vykdomos ir profesinės magistrantūros studijos“, – pasakojo dr. I. Stravinskienė.
Susitikimo metu pristatytas ir šiuo metu vystomas Logistikos ir kibernetinio saugumo ekscelencijos centras, mokymosi visą gyvenimą platforma, bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo pavyzdžiai.
Direktorius kartu su ministro komanda taip pat skyrė dėmesį diskusijoms apie 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) aukštajam mokslui skiriamo finansavimo galimybes, apimančias mokslo bazės atnaujinimą. Ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas atkreipė dėmesį, kad ES mastu didžiausias dėmesys bus skiriamas konkurencingumo didinimui, komercializavimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų perkėlimui į startuolius, verslą ir patentus.
„Ateityje finansavimas bus nukreiptas į mokslo ir verslo partnerystę, technologijų perdavimo centrus, patentus, startuolius ir spin-off’us. Čia kolegijų vaidmuo yra didžiulis, nes jūs esate arčiau praktikos“, – akcentavo E. Grikšas.
Darbo rinkos poreikius atliepiančios studijų programos
Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto dekanas dr. T. Makaveckas dalinosi besikeičiančiais stojančiųjų pasirinkimais: „Nors Programų sistemų studijų programa šiemet patyrė nuosmukį, Kibernetinių sistemų ir saugos studijų programa sulaukė didesnio susidomėjimo.“
Fakulteto dekanas taip pat džiaugėsi, kad tokios studijų programos kaip Žaliosios energetikos inžinerija, Statinių inžinerinės sistemos, Automatika ir robotika sulaukia didelio susidomėjimo ir į šias studijų programas priimamas maksimalus studentų skaičius.
Susitikimo metu dr. I. Stravinskienė akcentavo ir vieną iš Kauno kolegijos stiprybių – tarpkryptiškumo tiek studijose, tiek taikomojoje mokslo ir meno veikloje galimybes: „Tai leidžia atlikti tarpkryptinius taikomuosius mokslinius tyrimus, kurti tarpkryptinius produktus.“
Diskusijoje dėmesys skirtas talentų ugdymui, pritraukimui ir išlaikymui Lietuvoje, ypač regionuose. Pabrėžta, kad talentų samprata neturėtų apsiriboti vien išskirtiniais akademiniais gebėjimais – svarbu ugdyti ir specialistus, gebančius taikyti pažangias technologijas, diegti inovacijas bei kurti aukštą pridėtinę vertę.
Taip pat akcentuota, kad tikslinės finansavimo priemonės gali turėti reikšmingą poveikį pritraukiant gabius studentus į regionus ir sudarant sąlygas jiems ten likti. Kauno kolegijos atstovai pažymėjo, kad jaučiama, jog tikslinių stipendijų skyrimas jau paskatino stojančiuosius rinktis studijas regionuose.
„Labai džiaugiamės, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria tikslines stipendijas regionuose studijuojantiems studentams. Mūsų atveju teigiamas poveikis jaučiamas Kibernetinių sistemų ir saugos studijų programoje – Alytuje nemažai studentų gauna šią stipendiją, studijų programa sulaukia nemažo stojančiųjų susidomėjimo“, – dalinosi dr. I. Stravinskienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas akcentavo, kad regionuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis: „Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone šiltnamiuose auginamos salotos naudojant dronus ir dirbtinį intelektą – ten reikia specialistų, gebančių valdyti automatiką. Arba Kupiškio rajone gaminami inovatyvūs medaus produktai, eksportuojami į Japoniją ir Naująją Zelandiją. Tokioms įmonėms reikia kvalifikuotų darbuotojų, ir kolegijos čia atlieka pagrindinį vaidmenį.“















