Kauno kolegijoje studentai pristatė inovacijų taikymą – nuo dirbtinio intelekto iki žiedinės ekonomikos

Gegužės 6 dieną Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultete vyko studentų mokslinė konferencija „Inovacijų taikymas technologijose“. Renginyje 83 studentai pristatė savo tyrimus septyniose teminėse sekcijose, o plenarinėje sesijoje pranešimus skaitė verslo ir mokslo ekspertai. Šįkart dėmesio centre atsidūrė tie, kurie įprastai sėdi auditorijose – jaunieji tyrėjai, jau dabar derinantys praktinę patirtį su mokslinėmis įžvalgomis.

Plenarinė sesija: nuo vaistažolių iki energetikos transformacijos

Konferenciją atidarė Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė, pakvietusi studentus aktyviai įsitraukti į mokslinį dialogą su įvairių sričių profesionalais.

Plenarinėje sesijoje pranešimus skaitė trys ekspertai, kurių temos, nors iš pirmo žvilgsnio ir skirtingos, atskleidė bendrą idėją – inovacijos gimsta ten, kur mokslas susitinka su praktika.

VDU Žemės ūkio akademijos asistentas ir vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas pristatė siauralapio gauromečio potencialą sveikatinančių produktų kūrimui. Jo pranešimas priminė, kad atsakymai į šiuolaikinės rinkos poreikius neretai slypi gamtos pažinime ir botanikos tradicijose.

UAB „Axioma Metering“ kokybės užtikrinimo vadovas Imantas Aviltis analizavo inžinieriaus vaidmenį išmaniojo produkto kūrimo procese – srityje, kurioje techninės kompetencijos turi derėti su vartotojų poreikių supratimu.

Plenarinę sesiją užbaigė AB „Orlen Lietuva“ energetikos direktoriaus Giedriaus Dapkevičiaus pranešimas apie energetinę transformaciją. Jo metu ši transformacija buvo pristatyta ne kaip tolima strateginė vizija, o kaip jau šiandien vykstantis procesas, lydimas technologinių ir organizacinių iššūkių.

Septynios sekcijos – septynios technologijų ateities kryptys

Po pietų pertraukos konferencija persikėlė į septynias lygiagrečiai vykusias sekcijas, kuriose savo tyrimus pristatė daugiau nei aštuoniasdešimt studentų.

Tvarios gamybos ir medžiagų technologijų sekcijose daugiausia dėmesio skirta žiedinės ekonomikos ir atsakingos gamybos klausimams. Studentai tyrė perdirbtų elektronikos atliekų plastiko savybes, biomimikrijos taikymą baldų dizaine, bambuko ir beržo faneros mechanines charakteristikas. Taip pat pristatytas inovatyvus kartonas su integruotomis sėklomis – pakuotė, kuri po panaudojimo gali tapti sodinuku. Ryškiausia šių tyrimų kryptis – ne tik efektyvesnė gamyba, bet ir atsakingesnis požiūris į aplinką.

Maisto technologijų sekcijoje pristatyti tyrimai atskleidė, kaip tradicinę maisto pramonę keičia mokslu grįsti sprendimai. Studentai analizavo nenuriebalintų svirplių miltų poveikį mielinių bandelių kokybei, lubinų miltų tinkamumą batonėlių gamybai bei kanapių sėklų įtaką varškės sūrių reologiniams rodikliams. Greta inovatyvių sprendimų buvo nagrinėjamas ir lietuviškos duonos paveldas – etninės ruginės duonos tradicijos interpretuotos pasitelkiant šiuolaikines technologijas bei dilgėlių ir sėmenų priedus.

Agroinovacijų sekcijoje studentai gvildeno precizinės žemdirbystės galimybes ir technologijų taikymą žemės ūkyje. Tyrimuose analizuota, kaip inovacijos padeda optimizuoti braškių, aviečių, agurkų, pomidorų ir česnakų auginimą, kaip papildomas „HortiLED“ apšvietimas veikia daigų produktyvumą bei kokie obelų ir šilauogių veislių požymiai laikomi perspektyviausiais. Ši sekcija atskleidė, kad šiuolaikinis žemės ūkis tampa viena aktyviausiai inovacijas taikančių sričių.

Multimedijos technologijų ir skaitmeninės komunikacijos sekcijoje studentai demonstravo tiek kūrybines, tiek analitines kompetencijas. Pristatyti 3D kultūrinio paveldo vizualizavimo projektai – Barboros Radvilaitės ekspozicija ir virtuali „Tuskulėnų tragedijos“ aplinka, edukacinio turinio animacijos sprendimai, skaitmeninio verslo idėjos bei dirbtinio intelekto įrankių taikymas trimatės grafikos kūrimui.

Šalia kūrybinių projektų skambėjo ir analitiniai pranešimai apie „Netflix“ vartotojų augimo tendencijas skirtinguose regionuose, žaidimų kūrimo studijų dydžio įtaką komercinei sėkmei bei garso kūrinių trukmės ir nuotaikos ryšį su perklausų skaičiumi.

Informacinių sistemų, dirbtinio intelekto ir automatizavimo sekcijoje daugiausia dėmesio skirta saugumui ir intelektinėms sistemoms. Studentai pristatė phishing atakų aptikimo sprendimus, paremtus mašininiu mokymusi, IoT infrastruktūros apsaugos architektūras, biometriniu atpažinimu grįstas prieigos kontrolės sistemas bei dirbtinio intelekto taikymą vaistų atradimo procese – srityje, kurioje algoritmai tampa vis svarbesne mokslinių tyrimų dalimi.

Konferencija – erdvė tarp teorijos ir praktikos

Šią konferenciją nuo įprastų akademinių renginių išskyrė jos formatas. Kiekvienoje sekcijoje kartu su dėstytoju moderatoriumi dirbo ir studentas moderatorius, o pranešimus skaitė ne patyrę mokslininkai, bet savo kelią moksle dar tik pradedantys studentai. Tai kūrė aplinką, kurioje buvo vietos diskusijoms, hipotezėms ir augimui, o auditorija išliko draugiška, tačiau kritiškai mąstanti.

Renginio organizatoriai tikisi, kad konferencija taps erdve, skatinančia studentus ne tik studijuoti, bet ir ieškoti atsakymų, kodėl jų įgyjamos žinios svarbios už auditorijos ribų.

Konferencijos organizatoriai dėkoja renginio partneriams – „Axioma Metering“, „MV Group“, „Mantinga“