Kauno kolegija įsteigta 2000 metais.
2013 m., po struktūrinių pokyčių, buvo sujungti du iki tol atskirai veikę fakultetai – nuo kolegijos įkūrimo veikęs Technologijų fakultetas ir 2003 m. įkurtas Kraštotvarkos fakultetas. Taip buvo suformuotas Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas.
2017 m. šis fakultetas buvo pervadintas į Technologijų fakultetą, o 2024 m. – į Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultetą.

Fakulteto ištakos
Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto ištakos siejamos su trijų aukštesniųjų mokyklų – Kauno aukštesniosios technologijos mokyklos, Kauno aukštesniosios maisto pramonės mokyklos ir Kauno aukštesniosios kraštotvarkos ir verslo mokyklos istorija.
Kauno aukštesniosios technologijos mokyklos pradžia siekia 1945 m., kai Kaune buvo įkurtas celiuliozės-popieriaus pramonės technikumas. 1953 m. jis tapo Medžio apdirbimo technikumu, o 1963 m. – Kauno technologijos technikumu, kuriame jau buvo mokoma 27 specialybių. 1969 m. pastatyti nauji rūmai Pramonės prospekte.
1991 m. mokykla reorganizuota į Kauno aukštesniąją technologijos mokyklą, išplėtus specialybių spektrą – pradėti rengti kompiuterinių, verslo administravimo, turizmo, poligrafijos ir kitų sričių specialistai. Buvo modernizuota infrastruktūra, sukurti praktiniai centrai, plėtoti tarptautiniai ryšiai su užsienio mokymo įstaigomis.
1999 m. mokykla pripažinta geriausia aukštesniąja mokykla Lietuvoje ir įgijo kolegijos statusą. 2000 m. įsteigus Kauno kolegiją, ji buvo reorganizuota į du fakultetus – Technologijų ir Verslo vadybos.
Kauno aukštesniosios maisto pramonės mokyklos ištakos siekia 1953 m., kai Savanorių pr. įkurtas Kauno maisto pramonės technikumas. Pirmaisiais metais priimta 90 moksleivių, pradėtos rengti duonos kepimo, konservavimo technologijų ir maisto pramonės mechaniko specialybės. Vėliau atidarytos papildomos patalpos Laisvės al. 86, įkurta technocheminės kontrolės laboratorija, pradėtas priėmimas į neakivaizdinį skyrių.
1957 m. išleista pirmoji dieninio skyriaus laida – 22 mechanikai ir 54 technologai. 1972 m. technikumas persikėlė į naują pastatą Pramonės pr. 22, kur rengė 12 specialybių specialistus ir turėjo 35 kabinetus bei laboratorijas.
1991 m. jis tapo Kauno aukštesniąja maisto pramonės mokykla, atnaujinus specialybių profilį ir pradėjus rengti įvairių sričių maisto technologus, mechanikus bei automatikus. 2003 m., formuojant binarinę aukštojo mokslo sistemą, mokykla prijungta prie Kauno kolegijos, o jos pagrindinė veikla integruota į Technologijų fakultetą.
1920 m. atnaujintame Fredos dvare įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kuri 1923 m. atiteko Kauno universiteto Gamtos ir matematikos fakultetui, o 1924 m. – Žemės ūkio ministerijai. 1925 m. ji tapo Fredos aukštesniąja sodininkystės ir daržininkystės mokykla, o 1935 m. vėl – Sodininkystės ir daržininkystės mokykla.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., vietoje jos įkurtas Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas, o tais pačiais metais įsteigtas Kauno žemės ūkio technikumas, kurio šaknys siekia 1922 m. įkurtą Dotnuvos mokyklą. 1982 m. abu technikumai sujungti, o 1990 m. perkelti į Mastaičius ir pavadinti Kauno aukštesniąja žemės ūkio mokykla.
1991 m. mokykla reorganizuota į Kauno aukštesniąją kraštotvarkos ir verslo mokyklą, o 2002 m. tapo Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultetu.
Katedros, centras
Pramonės pr. 20, 3-59 kab., LT-50468 Kaunas
Informatikos ir medijų technologijų katedros vedėjas
Paulius Baltrušaitis
Tel. nr. + 370 37 28 08 75
El. paštas paulius.baltrusaitis@go.kauko.lt
Informatikos ir medijų technologijų katedros administratorė
Gitana Ginevičienė
Informatikos ir medijų technologijų katedros administratorė
Evelina Jakavičienė
Pramonės pr. 22, 3-35 kab., LT-50387 Kaunas
Inžinerinių studijų centro vadovas
dr. Saulius Mickevičius
Tel. nr.: +370 605 26384
El. paštas: saulius.mickevicius@go.kauko.lt
Inžinerinių studijų centro administratorė
Inga Motiejūnienė
Pramonės pr. 22, 3-25 kab.
Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja
dr. Ingrida Kraujutienė
Tel. nr. + 370 37 35 23 12
El. paštas ingrida.kraujutiene@go.kauko.lt
Maisto ir agrotechnologijų katedros administratorė
Simona Jogminienė
Vykdomi projektai
„GreenSkillsCoLab“ – žalieji įgūdžiai tvariai ateičiai
Programa: „Nordplus Higher Education“
Projekto numeris: NPHE-2026/10378
Projekto koordinatorius: Kauno kolegija
Projekto partneriai: Estijos gyvybės mokslų universitetas (EE), Rygos Stradinio universitetas (LV), Savonijos taikomųjų mokslų universitetas (FI)
Apie projektą
2026 m. rudenį pradedamas tarptautinis projektas „Green Skills for the Future: Co-creation and Collaboration for Sustainable Development“ („GreenSkillsCoLab“), suburiantis Šiaurės ir Baltijos šalių aukštojo mokslo institucijas.
Projekto tikslas – stiprinti studentų ir dėstytojų žaliuosius įgūdžius, tvarų verslumą, atsakingą išteklių naudojimą ir gebėjimą tvarumo žinias taikyti praktikoje. Ypatingas dėmesys skiriamas tarptautiniam ir tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.
Tvarūs sprendimai per bendradarbiavimą
Projektas orientuotas į aktualius regiono iššūkius – maisto praradimą ir švaistymą, smulkiųjų gamintojų kartų kaitą, perdirbimo, logistikos ir rinkodaros galimybių trūkumą bei atotrūkį tarp tvarumo švietimo ir jo praktinio taikymo.
Taip pat bus nagrinėjamos bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos galimybės, įskaitant efektyvesnį biomasės panaudojimą ir inovatyvių produktų, tokių kaip biomedžiagos ir biotrąšos, kūrimą.
Vienas pagrindinių projekto principų – mokymasis per patirtį ir bendrą kūrybą. Tarptautinės studijų išvykos, praktinės užduotys, savanoriška veikla ir skaitmeninis bendradarbiavimas suteiks studentams ir dėstytojams galimybę mokytis skirtingose aplinkose bei kartu ieškoti sprendimų realioms problemoms.
Galimybės kraštovaizdžio architektūros studijoms
Projektas ypač aktualus kraštovaizdžio architektūros studijoms, nes suteiks galimybių ugdyti gebėjimą dirbti tarptautinėse ir tarpdisciplininėse komandose bei derinti aplinkosaugos, socialines ir ekonomines žinias su erdvių planavimu ir projektavimu.
Kartu kitų disciplinų atstovai galės geriau suprasti kraštovaizdžio ir gamtinės aplinkos vaidmenį kuriant tvarius sprendimus. Taip bus kuriama bendra mokymosi aplinka, kurioje skirtingos disciplinos papildys viena kitą.
Ilgalaikis bendradarbiavimas
Per trejus metus bus stiprinamas Šiaurės ir Baltijos šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo tinklas, skatinantis žinių mainus, tarptautinį mobilumą, bendrakūrą ir tarpdisciplininį mokymąsi.
Projektas prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo ir sieks kurti ilgalaikį edukacinį, aplinkosauginį bei socialinį poveikį „Nordplus“ regione.
Projekto kontaktinis asmuo: dr. Živilė Juknevičienė, el. paštas: zivile.jukneviciene@go.kauko.lt
